Vilniaus miesto savivaldybė baigė tvirtinti detaliuosius planus dešiniajame Neries krante, atverdama vartus Konstitucijos prospekto ir aplinkinių gatvių užstatymui.
Septyniuose sklypuose Konstitucijos prospekte, Lvovo, Krokuvos, Giedraičių gatvėse iškils šiuolaikiški biurai, būstai, restoranai, prekybos centrai, viešbučiai.
2020-aisiais, jei viskas vyks pagal planą, aikštėje prie Centrinės universalinės parduotuvės (CUP) nebeliks apgriuvusių laiptų ir Džeko Skerdiko laikų Londoną primenančių striptizo klubų, dalyje Šnipiškių – medinių lūšnų su vištidėmis ir lauko tualetais, iš kurių sklinda Lietuvos kaimą primenantys kvapai.
Striptizo nebeliks?
Dešiniojo Neries kranto virsmas šiuolaikinės architektūros stebuklu formuojasi aplink du centrus: CUP aikštę vienoje Konstitucijos prospekto pusėje ir „Schage” verslo biurų kvartalą – kitoje. Vienoje pusėje numatomi du reikšmingi statiniai – viešbučio „Naujasis Vilnius” priestatas, kurį suprojektavo Leonido Merkino studija „Architektūros paletė”.
Įdomus sumanymas esamą pastatą su naujuoju sujungti stikliniu pasažu. Projektinis pasiūlymas pagrįstas anksčiau parengta architekto Algimanto Nasvyčio Konstitucijos prospekto vizija. Pagal ją ir pagal Vilniaus plėtros bendrąjį planą CUP aikštėje neturėtų likti ir aptrupėjusių laiptų, betoninį bunkerį primenančio statinio, kuriame įsikūręs striptizo klubas.
Galvos skausmas nekilnojamojo turto plėtotojams yra sovietmetį menantis sudurtinis pastatas Konstitucijos pr. 12. Čia įsikūrusios įvairios įmonės.
Vilniaus valdžia statinį norėtų griauti, statyti naują arba atnaujinti. Bet tai sudėtinga, nes šį pastatą valdo daug savininkų.
Remia ir savivaldybė
Aikštė prie CUP numatyta kaip laiptuota zona su jaunimui patraukliomis pramogų ir poilsio zonomis.
Universalinė parduotuvė pasipuoš 6 aukštų priestatu. Statybas planuojama užbaigti 2015 metais, ten įsikurs biurai.
A klasės biurų kvartalą „Quadrum” Konstitucijos pr. 21 jau stato norvegų kompanija „Schage”. Biurų kvartalas – tai antrasis naujojo sostinės centro atsparos taškas.
Vietoj pernai nugriauto sovietmečiu pradėto statyti viešbučio iškils 70 tūkstančių kvadratinių metrų ploto verslo centro kompleksas, kurį sudarys trys 17, 12 ir 9 aukštų pastatai. Planuojama, kad statybos pritrauks 500 mln. litų investicijų, dar 100 mln. litų skirs Vilniaus savivaldybė infrastruktūrai plėtoti.
Pirmąjį darbų etapą numatyta užbaigti 2015 metų III ketvirtyje. Tada bus įrengtas trijų aukštų požeminis garažas, iškils du pastatai.
Galutinai baigti daugiaaukščių verslo biurų miesto statybą planuojama 2016 metais.
Sužaliuos ir naujas parkas
„Dešiniojo Neries kranto plėtra neapsiribos verslo biurų statybomis. Ketinama iš esmės atnaujinti Lvovo ir Krokuvos gatves, Konstitucijos prospekte važinės aplinką tausojantis transportas: nauji belaidžiai troleibusai arba moduliniai autobusai”, – žadėjo A.Zuokas.
Pagal architekto Tauro Paulausko (studija „Unitectus”) pateiktą projektinį pasiūlymą, šalia „Quadrum”, plote prie Lvovo, Giedraičių ir Krokuvos gatvių sankirtų ir Konstitucijos pr. 19, numatytas 66, 25 ir 45 metrų aukščio pastatų kompleksas. Komercinės paskirties statiniai gali būti pritaikyti ir būstui.
Su buvusiu vienu „Maxima” prekybos tinklo savininkų Mindaugu Marcinkevičiumi siejama bendrovė „K29” jau pradėjo infrastruktūros tinklų išplėtimo darbus sklype Konstitucijos pr. 29. Čia turėtų iškilti dar vienas 14 tūkst. 200 kvadratinių metrų dydžio A klasės biuras su požemine automobilių stovėjimo aikštele.
Statybas ketinama pradėti šiais metais, įkurtuvės – 2014-ųjų pabaigoje.
Bendrovė su miestu susitarė šalia milžiniško pastato įrengti vaikų žaidimo aikšteles, parką, atsiremsiantį į šalia projektuojamą japonišką sodą. Savivaldybė įsipareigojo atnaujinti šalia naujo objekto esančią Lvovo gatvės dalį.
Namai – lyg ledo kristalai
Vieni įdomiausių statinių Konstitucijos prospekte – numatomi pramogų centro „Forum Palace” priestatai, kurie faktiškai bus atskiri pastatai.
Architektas Gintaras Čaikauskas pasiūlė prie ovalaus „Forum Palace” statinio iš Konstitucijos prospekto pusės išdėlioti keturis 4–6 aukštų analogiškos cilindro formos tūrius. Čia turėtų įsikurti viešbučiai.
Stikliniai cilindrai iš tolo atrodo labai įdomiai, primena į kokteilį beriamus ledo gabalėlius.
Greta dar turėtų iškilti naujas administracinis korpusas.
Pasak projektinio pasiūlymo autorių, nauji statiniai derėtų prie Vilniaus panoramos, kurioje matyti žalieji Šeškinės šlaitai, atitiktų urbanistinės kalvos dešiniajame Neries krante formavimo principus.
Randai miesto veide
Prieš 6 metus prasidėjusią naujo Vilniaus centro dešiniajame Neries krante statybą sustabdė sunkmetis, palikęs randų. Ryškiausias – pusiau pastatytas puslankio formos statinys Konstitucijos pr. 15.
Dalis pastato tvarkinga, čia įsikūrę biurai, bet kita dalis neužbaigta, užkonservuota, primenanti milžiniškus griaučius.
Kitas galvosūkis Vilniaus didybės kūrėjams – Šnipiškių lūšnos. Tiksliau, užsispyrę jų savininkai, kurie už medines griuvenas norėtų mažiausiai milijono litų.
Buvęs įmonės „Vilniaus planas” vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pripažino, jog prarasta Šnipiškių zona yra rimta kliūtis miesto plėtrai. Architekto nuomone, savininkų užsispyrimas atlėgtų pakeitus žemės mokesčio tvarką.
„Gyventojai už zaporožietį prašo mersedeso kainos. Bet tada ir mokesčius tegu moka kaip už prabangią nuosavybę. O dabar mokesčiai mokami kaip už lūšną, bet parduodant ji įvertinama aukso kaina.
Mums reikėtų sekti Šveicarijos pavyzdžiu. Ten už rinkoje brangiai įvertintą nekilnojamąjį turtą reikalaujama mokėti didelius mokesčius. Jei tokia tvarka būtų mūsų šalyje, nekilnojamojo turto rinka pajudėtų iš sąstingio”, – svarstė M.Pakalnis.
Svarbiausia – gera vieta
Didelė dalis planuojamų naujų pastatų, ypač daugiaaukščių, planuojami kaip biurai. Ar jų nebus per daug?
Juolab kad, nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus” duomenimis, prasidėjus krizei 2008 m. pabaigoje verslo biurai ištuštėjo 20 proc., vėliau, kai dalį plotų užėmė didelės kompanijos „Barclay” ir „Western Union”, liko neužimta 8 procentai.
Per 2011–2012 metus Lietuvoje atsirado 8 nauji verslo centrai, todėl manoma, kad artimiausiu metu biurų neužimtumas šoktelės iki 15 procentų.
Bet „Schage Real Estate” direktorius Kjetilis T.Hanssenas įsitikinęs, jog šiuolaikiškų verslo biurų paklausa Vilniuje didės.
„Jei neapsimokėtų, nestatytume. Kalbėjomės su didelių kompanijų atstovais, jos susidomėjo mūsų projektu”, – teigė verslininkas.
„Svarbiausia – vieta. Mes siūlysime biurus ne kur nors pakraštyje, miegamuosiuose rajonuose, o centre”, – biurams skirto būsimo universalinės parduotuvės priestato sėkme neabejojo ir CUP direktorė Ona Nevinskienė.
Didžiausias kliuvinys – privati žemė
Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius:
„Naujos statybos visada susijusios su rizika, bet dešiniojo Neries kranto užstatymas turėtų būti sėkmingas.
Numatomi daugiafunkciai objektai – ne vien biurai, bet ir kavinės, restoranai, sporto ir pramogų kompleksai, butai.
Viena sėkmės garantijų – glaudus verslo ir miesto valdžios bendravimas. Savivaldybė uždegė žalią šviesą investicijoms. Žinoma, po krizės pamokų verslininkai atsargesni, bet kaip matyti, judėjimas į priekį nekilnojamojo turto rinkoje pastebimas.
Tenka pripažinti, jog plėtojant miestą savivaldybė turi tik planavimo instrumentus. Žemė – ne miesto nuosavybė, todėl kyla nemažai kliūčių, kai reikia gauti sklypų visuomenės reikmėms. Laimingiausiu pasaulio miestu laikomas Suomijos sostinė Helsinkis. Čia žemė čia yra municipalinė nuosavybė, naujoms statyboms tai labai palanku.”
