Neseniai nutrupėjo tinkas nuo balkono puošmenų Vilniaus gatvėje, ant A. Goštauto gatvės grindinio irgi buvo matyti tinko gabalų.
Kaip skelbia ekspertai, pavasario orai gerokai apniokojo palaikius balkonus: drėgmė ardo konstrukcijas.
Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos ir energetikos departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Karosas pripažino, kad senamiestyje ir Naujamiestyje yra nemažai avarinės būklės požymių turinčių balkonų.
Daug rūpesčių keliančių balkonų yra mažiau prižiūrimose senamiesčio dalyse: Užupyje už „Angelo” skulptūros Olandų gatvės link, Subačiaus gatvės, Stoties, Markučių rajonuose.
Atsargiai vaikščioti patartina ir prestižinį Gedimino prospektą kertančiose gatvėse, ir net pačiame prospekte.
Šios miesto dalys patenka į paveldo zoną, todėl butų, namų savininkus nelengva priversti imtis kapitalinio remonto, nes jam reikia specialaus, su paveldosaugininkais suderinto projekto, darbai taip pat brangūs.
„Tokio balkono remontas gali kainuoti 5–8 tūkst. litų”, – sakė K. Karosas.
Jis pripažįsta, jog būtent dėl lėšų trūkumo metų metus nepavyksta apsaugoti praeivių nuo tinko lietaus.
Nesaugūs ne tik generalgubernatoriaus Muravjovo Koriko laikus menantys, remonto nematę Naujamiesčio balkonai, bet ir chruščiovinės statybos (XX amžiaus 7-ojo dešimtmečio) fasado konstrukcijos. Tokių gausu Naujininkuose.
Daugiabučiai anuomet buvo statomi sparčiai, bet nekokybiškai, medžiagos buvo masiškai vagiamos. To laiko balkonai dažniausiai nesutvirtinti armatūra, laikosi ant paprasčiausiai į betoną įmūrytų sijų.
Tiesa, Vilniaus miesto savivaldybė stengiasi išreikalauti, kad namų administratoriai, bendrijos ir savininkai tvarkytų avarinės būklės namų balkonus arba nors apsaugotų praeivius nuo tinko lietaus.
Teigiamą pavyzdį parodė namo, esančio A. Jakšto gatvėje, bendrija, balkoną apgaubusi apsauginiu tinklu.
