Paskutinė naivuolių banga? Galbūt. Žmonės, neradę darbo Lietuvoje, bando kabintis svetur. Tie, kurie anksčiau emigravo, įsidarbino užsienyje, siunčia žinią į Lietuvą, kaip neprastai jie užsidirba.
Visa tai tebemaitina tarpininkavimo paslaugas teikiančias agentūras. Jos ieško klientams darbo prisidengusios nemokamų paslaugų sutartimi.
„Agentūra nėra darbdavys. Ji – ne gyvenamojo ploto savininkas. Ir ne transporto paslaugų teikėjas”, – nemokamų paslaugų sutartyse šviečia paryškintos eilutės.
Pinigus iš klientų jos paima už konsultavimą žodžiu ir išverstus į užsienio kalbą dokumentus.
Nepavyko rasti darbo Norvegijoje, o kitose šalyse darbas žmogui ne prie širdies? Tuomet sutartis nutrūksta, o pinigai lieka tarpininkams.
Sutartys – aklomis
„Neraštingi ir patiklūs”, – skėstelėjo rankomis Albertas, savo akimis pamatęs, kaip agentūros ant sutarčių kabliukų sugaudo nedarbo prispaustus žmones.
„Agentūros minta varguolių naivumu. Tų, kurie užsienyje tikisi atsispirti nuo dugno – dirbti ir užsidirbti.
Jie tarpininkams kloja pinigus už nieką”, – pratarė Albertas. Jis tapo nesenos „įdarbinimo” istorijos liudininku.
Stalas, kėdė, nešiojamasis kompiuteris – to pakanka, kad vilties apakintas žmogus tokiame įdarbinimo biure pasirašytų sutartis. Viena jų – mokamų paslaugų, kita – nemokamų.
Pagal nemokamų paslaugų sutartį klientui pasiūlomas darbas. Pagal mokamų paslaugų sutartį, pavyzdžiui, už 1000 litų mokestį išverčiami į tos šalies, kurioje nori dirbti klientas, kalbą dokumentai. Jei darbo pasiūlymas žmogui netinkamas, pinigai negrąžinami.
Sulaukė neigiamo atsakymo
„Abejoju, ar apskritai mano gyvenimo aprašymas pasiekė Norvegiją”, – atsiduso tris vaikus auginanti 40 metų Neringa B.
Anksčiau 10 metų ji dirbo Lietuvos kino studijoje kostiumų dizainerio asistente.
Kino studijos seniai nebeliko nė pėdsakų, o moteris pastaruoju metu suko galvą, kaip auginant vaikus prisidurti pinigų.
Ieškodama, kas galėtų pagelbėti žvalgantis darbo Norvegijoje, ji aptiko bendrovę Karjeros biurą. Ši bendrovė tarpininkauja įdarbinant žmones užsienyje.
„Norėjau dirbti būtent Norvegijoje – šiltnamiuose ar sūrių fabrike. Juk toje šalyje ir atlyginimas didesnis, ir keletą pažįstamų joje turiu.
Tad gegužės 9-ąją pasirašiau sutartį su tarpininku ir suskubau rinkti būtinų pažymų. Už sveikatos pažymą paklojau 60 litų, dar 25 litus – už pažymą, kad nesu teista”, – pasakojo moteris.
Tačiau netrukus ji sulaukė iš tarpininko žinios, kad darbo Norvegijoje nėra. Esą darbdaviai jos nepasirinko. Kodėl? Jokių argumentų Neringa neišgirdo, nepamatė jų ir surašytų.
Pinigų atgal negrąžino
Užtat Karjeros biuro vadybininkas jai pasiūlė važiuoti į Didžiąją Britaniją – dirbti žemės ūkyje arba rinkti iš konteinerių ir rūšiuoti dėvėtus drabužius.
„Tai juodas darbas, už kurį menkai mokama. Be to, iš tos šalies driekiasi ir karčių istorijų apie imigrantų išnaudojimą šleifas.
Nesutikau. Todėl agentūra pagrasino, kad tokiu atveju sutartis bus nutraukta”, – sakė Neringa B.
Gegužės 31-ąją elektroniniu paštu ją pasiekė Karjeros biuro administracijos surašytas laiškas.
Esą jei iki 16 valandos ji atsisakys priimti pasiūlymą, sutartis bus nutraukta. O apie sugrąžintą mokestį už konsultavimą negali būti nė kalbos.
Moteris tapo vyru
„Visas darbas, kurį už 1000 litų nudirbo tarpininkai, – tai į norvegų kalbą išverstas mano gyvenimo aprašymas.
Galbūt jis net nebuvo nusiųstas į Norvegiją.
Maža to, gyvenimo aprašyme, skirtame ES darbdaviams ir išverstame į anglų kalbą, tapau vyru”, – kalbėjo Neringa.
Ji suvokė ir tai, kad tarpininkai išmoningai naudojasi žmonių patiklumu.
Norvegija ieškantiems darbo užsienyje numetamas kaip jaukas. Antra, pasirašant sutartį, neišsiverčiama be psichologinio spaudimo.
„Vos suraičiau parašą, vadybininkas liepė pinigus pervesti iš karto, nedelsiant. Ir nuolat skubino. Esą jis labai užsiėmęs, gaišta, bet luktelės, kol subėgiosiu į banką. Aš ir nubėgau”, – atsiduso Neringa B.
Jaučiasi sunkiai padirbėję
Pasak Karjeros biuro vadovo Audriaus Biliuko, pinigus bendrovė ima tik už tas paslaugas, kurios numatytos mokamų paslaugų sutartyje.
„Nereikia burti iš kavos tirščių – sutartyse viskas surašyta. Jei vienoje šalyje darbdaviai nepasirenka žmogaus, kuriam tarpininkaujame, darbo ieškome kitoje.
Būtent tokio, kokio jis pageidauja. Suradę siūlome, įvykdome savo įsipareigojimus”, – nukirto A. Biliukas.
Jo teigimu, klientai moka už tai, už ką privalo sumokėti: parengtus ir išverstus dokumentus.
„Mes taip pat turime įsipareigojimų darbdaviams.
Sutartys tam ir yra, kad klientai nepersigalvotų. Vieno močiutė numirs, kito Lietuvoje darbdavys neišleis iš darbo ir jis ners į krūmus?
Ar tuomet savo vadybininkus siųsime vietoj klientų dirbti į užsienį?” – žodžių kišenėje neieškojo A. Biliukas.
Jis tikino, kad pinigai, kurie sumokami už teikiamas paslaugas, nėra susiję su tuo, ar išvyks žmogus dirbti į užsienį, ar neišvyks.
„Tai jo valia. Mes savo darbus padarome. O gal ir jūs norėtumėte, užsisakę restorane kepsnį, pasisotinti iš namų atsineštu sumuštiniu ir už kepsnį nebemokėti?” – susuko palyginimą pašnekovas.
Interneto svetainėje – skundų antplūdis
Prasidėjus vasarai darbo svetur ieškoma atkakliau. Todėl interneto portale skundai.lt visą gegužę virė emocijos.
„Ieškojau ir aš per tarpininkus darbo Norvegijoje. Jie suranda darbo ES valstybėse, tačiau ne Norvegijoje ir ne tokio, kokio norite. Sumokėję 1000 litų už svajonę žmonės atsiduoda jų valiai”, – patirtimi portale dalijosi vaikinas.
Jo teigimu, paslaugų sutartis parengta taip, kad nėra jokių galimybių atgauti sumokėtus pinigus.
„Kodėl darbdavys Norvegijoje jūsų nepasirinko? Priežastys nekomentuojamos. Tai lyg nesėkmė loterijoje. 1000 litų tegarantuoja, kad per 30 dienų tarpininko partneriai pasiūlys darbą Anglijoje, Olandijoje ar dar kur nors. Norvegija tėra jaukas”, – rašė portalo komentatorius.
Nuo Karjeros biuro nukentėję žmonės interneto portaluose jau buriasi į grupę ir ketina ginti savo teises.
Tarpininkų kasmet – vis daugiau
Nuo 2010 m. sausio 5 d. įdarbinimo užsienyje agentūros prilyginamos kitoms paslaugas teikiančioms įmonėms, todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda licencijų verstis šia veikla. Jos nebegali imti užmokesčio už tarpininkavimo paslaugas.
Apie veiklą agentūros kas ketvirtį ataskaitas turi pateikti Lietuvos darbo biržai (LDB).
2012-aisiais apie tarpininkavimo paslaugas LDB raportavo 100 tarpininkų. Šiemet jų gretos šiek tiek padidėjo – iki 104. 2011-aisiais jų buvo 92.
Bendrovė Karjeros biuras ataskaitos už darbus, nuveiktus per pirmąjį šių metų ketvirtį, LDB dar nepateikė.
2012-aisiais tarpininkai įdarbino 6400 žmonių – 388 daugiau nei užpernai. Iš jų Lietuvoje – 2167, kitus – užsienyje. Daugiausia įdarbintų žmonių – 25–49 metų.
33 proc. įdarbintų žmonių turėjo aukštąjį išsilavinimą, 17 proc. – aukštesnįjį, 23 proc. – profesinį, 27 proc. – be profesijos.
Pernai, kaip ir užpernai, daugiausia žmonių įdarbinta Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Olandijoje ir Danijoje.
Vokietija, Kipras ir Malta – tai dar trys šalys, į kurias krypsta darbo ieškančių žmonių akys.
