Gegužę ekonomikos rodikliai gerėjo, todėl ir toliau kalbamą apie palaipsnį visos Europos Sąjungos (ES) atsigavimą šių metų antroje pusėje.
Ekonomikos stabilizacija šįkart nuėmė spaudimą nuo ECB ir nevertė jo imtis naujų priemonių, kurias, kitu atveju, jis žadėjo pradėti po paskutinio palūkanų normų kirpimo gegužės pradžioje.
Sprendimas toliau nemažinti palūkanų normos buvo priimtas nepaisant jau pusantrų metų besitęsiančios recesijos 17-oje šalių, naudojančių eurą.
Praeitą ketvirtį euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) smuko 0,2 proc.
Po sprendimo paskelbimo sekusioje spaudos konferencijoje M. Draghi patikino, kad dabartinė monetarinė politika tęsis tiek, kiek reikės.
„Ekonominiai duomenys gerėja, o pasitikėjimas iš finansų rinkų po kurio laiko turėtų pereiti ir į realią ekonomiką“, – sakė ECB prezidentas.
ECB prognozuoja, jog 2013 m. euro zonos ekonomika iš viso susitrauks 0,6 proc., bet padidės 1,1 proc. 2014 m.
M. Draghi nepakeitė savo nuostatos dėl taupymo politikos, jo manymu, šalys savo fiskalinius tikslus keisti galėtų tik dėl „ypatingų aplinkybių“.
Paklaustas, ar ketvirtadienio sprendimas nekeisti palūkanų normos buvo priimtas vienbalsiai M. Draghi nedavė aiškaus atsakymo.
„Buvo konsensusas, tačiau mes aptarėme visas galimybes. Manau, tai yra gerai“, – paaiškino ECB vadovas.
Jis taip pat nesutiko, kad ECB prisidėjo prie padidėjusio pasaulio rinkų nepastovumo, esą tai yra neįmanoma dėl jų demonstruojamos konservatyvios pozicijos.
Sprendimas nenustebino
ECB sprendimas nekeisti palūkanų normos nebuvo netikėtas. Iš 56 „Bloomberg“ naujienų agentūros apklaustų finansų institucijų atstovų, vos du manė, kad ECB vėl palūkanų normą sumažins 0,25 proc.
Taip pat, kaip ir tikėtasi, M. Draghi, užtikrino, kad ir toliau prireikus yra pasiruošęs imtis papildomų priemonių.
Rinkose vyrauja nuomonė, kad artimiausiais mėnesiais ECB atstovai šiuo metu vykdomos pinigų politikos nekeis, atidžiai stebės Europos ir euro zonos makroekonominius rodiklius ir pasaulinės ekonomikos tendencijas.
Jei tolimesnio pagerėjimo nesulauksime, ECB gali imtis ir nestandartinių priemonių, pavyzdžiui, stiprins mechanizmus, kuriais pinigai greičiau pasiekia realią ekonomiką – smulkųjį ir vidutinį verslą.
DNB vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka komentavo, kad ECB sprendimas nekeisti bazinių palūkanų normos atitiko analitikų lūkesčius.
Tačiau ji pažymėjo, kad pastarosiomis savaitėmis įsiliepsnojo diskusijos, jog ECB turėtų dėti daugiau pastangų skatinti ūkį.
Pirmiausia, euro zonos duomenys didelio optimizmo nesuteikia – pirmojo ketvirčio BVP pokytis buvo neigiamas, naujausi mažmeninės prekybos rodikliai buvo prastesni, nei prognozavo, nedarbo lygis pasiekė aukščiausią tašką per visą euro zonos istoriją.
Užsitęsusi euro zonos recesija neigiamai veikia vidutinės trukmės laikotarpio kainų stabilumą ir didina letargiškos infliacijos grėsmę. Tuo labiau, kad jau dabar kainų lygis komfortiškai įsikūręs žemiau tikslinės 2 proc. ribos.
J. Rojakos manymu, artimiausioje ateityje spaudimas ECB taikyti ryžtingesnes priemones stiprės.
„Nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad ECB sprendimai tiesioginio poveikio Lietuvos ūkiui nedaro, taip nėra. Lietuvai yra svarbu, kad ECB pinigų politika užtikrintų palankią aplinką materialinėms investicijoms, kurių atsigavimas šalyje vyksta itin vangiai“, – sakė ekonomistė.
