Visuomenės nuomonės tyrimų bendrovei „Spinter tyrimai“
apklausus daugiau kaip tūkstantį respondentų visoje Lietuvoje
paaiškėjo, kad per pastaruosius metus nelegalų alkoholį pirko arba
vartojo 24 proc. šalies gyventojų.
Labiausiai nelegalioje alkoholio rinkoje paplitęs
kontrabandinis alkoholis (72 proc.), populiarumu nesiskundžia ir
naminė degtinė (58 proc.). Gerokai mažesnis procentas (5 proc.)
paminėjo spiritą. Tyrimas taip pat fiksuoja atskirus kosmetikos
(burnos skalavimo skysčio bei kosmetinio spirito vartojimo atvejus,
tačiau, pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Spinter tyrimai“ atstovo
Igno Zoko, šių produktų vartotojai dažniausiai visuomenės paribio
žmonės ir jų vartotojiška elgsena, deja, neretai taip pat lieka už
reprezentatyvių visuomenės tyrimų ribų.
Analizuodamas tyrimo duomenis, Legalaus verslo aljanso vadovas
Romas Apulskis pabrėžia, kad dažniausiai respondentų minėto
kontrabandinio alkoholio Lietuvoje nėra - juo žmonės laiko
surogatus.
„Alkoholis iš Rusijos, Baltarusijos, Vakarų Europos jo
gabentojams tiesiog neatsipirktų, todėl kontrabandinių alkoholinių
gėrimų etikete pažymėti produktai yra nelegalios vietinės gamybos -
prastos kokybės, skiesti ir net žmogaus gyvybei pavojingi
surogatai. Tikėdamiesi, kad perka užsienio šalių produkciją, žmonės
apsigauna ir įsigyja surogatus“, - sakė R. Apulskis.
Vertindamas nelegalaus alkoholio paplitimo mastus skirtinguose
šalies regionuose I. Zokas pažymi, kad apskritai nelegalus
alkoholis labiau paplitęs apskrityse, kur daugumą sudaro kaimo ir
mažų miestų gyventojai. Tai Tauragės, Telšių, Marijampolės, Utenos
apskritys. Čia nelegalius produktus vartojusių gyventojų dalis
siekia 29-37 procentus. Tuo tarpu apskrityse, kur daugumą gyventojų
sudaro didmiesčių atstovai (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse)
šis skaičius svyruoja apie 19-20 proc.
Tyrimas atskleidė, kad nelegalaus alkoholio vartotojai gėrimus
dažniausiai įsigyja iš pažįstamų (57 proc.). Pastarąjį būdą
dažniausiai nurodė didesnes pajamas (per 1000 Lt) gaunantys
apklaustieji. Veikiančiuose nelegaliuose alkoholio prekybos
taškuose jo ieško 37 proc. apklausos dalyvių.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, šalyje
šešėlinės ekonomikos dalis siekia 30 proc., nelegalių spiritinių
gėrimų rinka - 33 proc. Nelegali alkoholio rinka sukelia ne tik
ekonominių, bet ir socialinių pasekmių, kelia grėsmę visuomenės
sveikatai, įtraukia pažeidžiamiausias visuomenės grupes -
gaunančiuosius mažiausias pajamas, bedarbius ir nepilnamečius
piliečius. Apklausa parodė, kad, nepaisant tolerancijos šešėlinės
rinkos produktams, visuomenė suvokia jos neigiamą įtaką.
Pusės (50 proc.) respondentų vertinimu, nelegali alkoholio
prekyba didina nusikalstamumą rajone. Daugiausia tyrimo dalyvių,
nurodžiusių nelegalios alkoholio prekybos grėsmę jų gyvenamoje
teritorijoje, - Panevėžio (77 proc.) ir Šiaulių (64 proc.)
apskričių gyventojai.
Vykdant apklausą taip pat buvo siekta išsiaiškinti respondentų
nuomonę apie alkoholio įsigijimo galimybes nepilnamečiams. Kad,
prireikus, nepilnamečiai gali lengvai įsigyti nelegalaus alkoholio,
nurodė daugiau kaip pusė, 53 proc., apklausos dalyvių. Lengvas
sąlygas nepilnamečiams įsigyti nelegalaus alkoholio, dažniau nurodė
būtent jauniausi - 18-25 m. amžiaus - tyrimo dalyviai bei
didžiausias pajamas (per 1500 Lt) gaunantys apklaustieji.
Paklausti, kokiomis priemonėmis derėtų spręsti nelegalios
alkoholio prekybos problemą, trečdalis respondentų nurodė mokesčių
mažinimą. Šį būdą dažniau pabrėžė 26-55 m. amžiaus apklaustieji,
aukščiausio išsimokslinimo bei didesnių pajamų (per 1000 Lt) tyrimo
dalyviai. Kitas trečdalis apklaustųjų, daugiausia - 18-25 m.
amžiaus ir miesto gyventojai - nurodė griežtesnę policijos
priežiūrą. Dar 22 proc. paminėjo didesnes baudas, 11 proc.
respondentų kaip problemos sprendimo būdą mato švietimą.
Spręsti šešėlinės prekybos problemą ir didinti visuomenė
netoleranciją nelegalioms prekėms siekiama ir neseniai pristatyta
socialine iniciatyva. Viešosios įstaigos „Lietuva be šešėlio“
sukurtame tinklapyje www.beseselio.lt piliečiai, pastebėję
nelegalios prekybos alkoholiu, cigaretėmis ar degalais taškus,
kviečiami apie juos pranešti anonimiškai internetu. Surinkta
informacija yra perduodama projekto partnerei policijai.