Šiaulių miesto politikai – tartum apgirtę nuo ES paramos

Norų daugiau nei galimybių. Taip būtų galima įvertinti Šiaulių miesto vadovų siekius pagriebti kuo daugiau Europos Sąjungos fondų paramos, nors tai ir prasilenkia su sveika logika.

Šiauliai jau iki kaklo paskendę skolose, tačiau miesto vadovai viliasi kaip nors išsisukti ir gauti ES paramos.<br>G.Šiupario nuotr.
Šiauliai jau iki kaklo paskendę skolose, tačiau miesto vadovai viliasi kaip nors išsisukti ir gauti ES paramos.<br>G.Šiupario nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Gintaras Šiuparys

Jun 7, 2013, 6:00 AM, atnaujinta Mar 5, 2018, 7:32 PM

Į beviltiškas skolas nugramzdintų Šiaulių viltis – ES fondų remiami projektai. Jiems skiriama parama ketinama išjudinti merdintį miestą. Tik miestas jau nebegali pridėti privalomos savos dalies.

Bet Šiaulių savivaldybės tarybai tai pasirodė nė motais: jos nariai užsimerkė ir strateginį veiklos planą patvirtino net be privalomos finansinės biudžeto prognozės.

Planus jau teko keisti

Pradinis planas ES struktūrinių fondų paramai gauti buvo pristatytas pernai. Pagal jį 2014–2020 metais šiauliečiai įgyvendins 116 projektų ir gaus net 1,1 milijardo litų paramos.

Pagrindinė bėda – Šiauliams reikėtų pridėti savo dalį, kuri siekia iki 15 proc. projekto vertės.

Be to, savivaldybei reikia mokėti pridėtinės vertės mokestį ir atlyginti kitas iš ES fondų finansuoti netinkamas išlaidas.

Iš pradžių apetitas buvo sumažintas iki 88 projektų. Jiems būtų gauta 713,55 mln. litų europinės paramos. Tačiau ir tokiu atveju savivaldybei reikėtų pridėti savo dalį – 107 mln. litų.

Tokių pinigų Šiaulių miestas neturi, todėl planas net nesvarstytas. Tada skubiai išimta dalis 2014 metų projektų ir jie perkelti į 2007–2016 metų plėtros planą.

Nutarė nepaisyti tvarkos

Pagal Šiaulių tarybos nustatytą tvarką numatyta, jog nevalia skirti lėšų programoms įgyvendinti daugiau nei didžiausia savivaldybės finansų skyriaus prognozė.

Žinoma, ji būtų nepalanki, todėl niekas nieko neskaičiavo.

Todėl Šiaulių taryba rado išeitį: tarybai išvis nebuvo pateikta tiktai finansinė prognozė. Apsiribota lentele, kurioje tikinama, kad miestas pajėgs kasmet pasiskolinti 17–18 mln. litų.

Pavyzdžiui, 2014 metais užsibrėžta įgyvendinti projektų, prie kurių vien savivaldybė turės prisidėti beveik 15 milijonų litų.

Be to, teks sumokėti dar apie 17 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio.

Stekena savo bendroves

Nepriklausomas tarybos narys Artūras Visockas ragino atsitokėti ir nebeskandinti savo įmonių „Busturas” ir „Šiaulių energija”. Pastarajai šių metų pabaigoje skola už tiektą šilumą pasieks 15 mln. litų, o dar 18 mln. litų skolos bankams perleista anksčiau.

„Šiaulių energija” dabar turi 29 mln. litų kreditinę liniją, tad ją per šiuos ir kitus metus gali išsemti skolų negrąžinanti savivaldybė.

„Pirmiausia privalome įgyvendinti tiesioginę ekonominę grąžą duodančius projektus, o tokio nėra nė vieno. Dabar atrodo, kad strategines investicijas planuoja apgirtęs asmuo”, – rėžė A. Visockas.

Nemažai Šiaulių politikų pripažįsta, kad savivaldybės padėtis labai sunki. Tačiau priešintis valdančiajai daugumai neišdrįstama, laikomasi tradicijos, kad pritarti opozicijos siūlymams nevalia.

Padėtį švelninti bandė buvęs meras Vytautas Juškus aiškindamas, kad niekas negali nuspėti ateities. Socialdemokrato įžvalgos išsyk panaikino abejones: taryba nutarė gyventi ne pagal išgales.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.