Į beviltiškas skolas nugramzdintų Šiaulių viltis – ES fondų remiami projektai. Jiems skiriama parama ketinama išjudinti merdintį miestą. Tik miestas jau nebegali pridėti privalomos savos dalies.
Bet Šiaulių savivaldybės tarybai tai pasirodė nė motais: jos nariai užsimerkė ir strateginį veiklos planą patvirtino net be privalomos finansinės biudžeto prognozės.
Planus jau teko keisti
Pradinis planas ES struktūrinių fondų paramai gauti buvo pristatytas pernai. Pagal jį 2014–2020 metais šiauliečiai įgyvendins 116 projektų ir gaus net 1,1 milijardo litų paramos.
Pagrindinė bėda – Šiauliams reikėtų pridėti savo dalį, kuri siekia iki 15 proc. projekto vertės.
Be to, savivaldybei reikia mokėti pridėtinės vertės mokestį ir atlyginti kitas iš ES fondų finansuoti netinkamas išlaidas.
Iš pradžių apetitas buvo sumažintas iki 88 projektų. Jiems būtų gauta 713,55 mln. litų europinės paramos. Tačiau ir tokiu atveju savivaldybei reikėtų pridėti savo dalį – 107 mln. litų.
Tokių pinigų Šiaulių miestas neturi, todėl planas net nesvarstytas. Tada skubiai išimta dalis 2014 metų projektų ir jie perkelti į 2007–2016 metų plėtros planą.
Nutarė nepaisyti tvarkos
Pagal Šiaulių tarybos nustatytą tvarką numatyta, jog nevalia skirti lėšų programoms įgyvendinti daugiau nei didžiausia savivaldybės finansų skyriaus prognozė.
Žinoma, ji būtų nepalanki, todėl niekas nieko neskaičiavo.
Todėl Šiaulių taryba rado išeitį: tarybai išvis nebuvo pateikta tiktai finansinė prognozė. Apsiribota lentele, kurioje tikinama, kad miestas pajėgs kasmet pasiskolinti 17–18 mln. litų.
Pavyzdžiui, 2014 metais užsibrėžta įgyvendinti projektų, prie kurių vien savivaldybė turės prisidėti beveik 15 milijonų litų.
Be to, teks sumokėti dar apie 17 mln. litų pridėtinės vertės mokesčio.
Stekena savo bendroves
Nepriklausomas tarybos narys Artūras Visockas ragino atsitokėti ir nebeskandinti savo įmonių „Busturas” ir „Šiaulių energija”. Pastarajai šių metų pabaigoje skola už tiektą šilumą pasieks 15 mln. litų, o dar 18 mln. litų skolos bankams perleista anksčiau.
„Šiaulių energija” dabar turi 29 mln. litų kreditinę liniją, tad ją per šiuos ir kitus metus gali išsemti skolų negrąžinanti savivaldybė.
„Pirmiausia privalome įgyvendinti tiesioginę ekonominę grąžą duodančius projektus, o tokio nėra nė vieno. Dabar atrodo, kad strategines investicijas planuoja apgirtęs asmuo”, – rėžė A. Visockas.
Nemažai Šiaulių politikų pripažįsta, kad savivaldybės padėtis labai sunki. Tačiau priešintis valdančiajai daugumai neišdrįstama, laikomasi tradicijos, kad pritarti opozicijos siūlymams nevalia.
Padėtį švelninti bandė buvęs meras Vytautas Juškus aiškindamas, kad niekas negali nuspėti ateities. Socialdemokrato įžvalgos išsyk panaikino abejones: taryba nutarė gyventi ne pagal išgales.