Rūkymo pertraukėlių išlaidos siekia 3077 dolerius. Anot studijos autorių, rūkalius per darbo dieną vidutiniškai sutraukia dvi cigaretes. Kiekvienai jų skiriama 15 minučių, įskaitant kelią iki rūkymo zonos ir atgal. Tokiu būdu vienam rūkaliui darbdavys per dieną sumoka už 30 nedarbo minučių.
Beje, kai kuriais atvejais rūkymo pertraukėlės trunka 20 minučių. Mat rūkymas įmonės teritorijoje dažnai draudžiamas ir rūkaliams tenka sukarti ilgesnį kelią. Tuomet nedarbo minučių – dar daugiau, o kasmetės rūkymo pertraukėlių išlaidos padidėja iki 4103 dolerių. Rūkymo pertraukėles sutrumpinus iki aštuonių minučių (jei rūkymo patalpa
netoliese) darbdavio išlaidos sumažėja iki 1641 dolerio.
Sutaupo tik pensijų draudimo sąskaita
JAV daugiau nei pusę privataus ūkio sektoriaus darbuotojų sveikatos draudimu draudžia patys darbdaviai. Nustatyta, kad rūkaliai dėl sveikatos sutrikimų per metus nepasirodo darbe vidutiniškai 2,6 dienos daugiau nei nerūkantys. Darbdaviui tai papildomai kainuoja 517 dolerių.
Liguistas potraukis tabakui kasmet pridaro 462 dolerių kitokių nuostolių: anot tyrėjų, rūkalius, praėjus 30 minučių nuo paskutinės sutrauktos cigaretės, pradeda jausti fizinius ir psichinius liguisto potraukio požymius - nukenčia dėmesingumas ir darbingumas.
Tiesa, JAV įmonės, draudžiančios savo darbuotojus pensijų draudimu, rūkalių atveju sutaupo 296 dolerius per metus. Mat pastarieji paprasčiausiai anksčiau miršta.
Pertraukėlėms – mėnuo
Praėjusiais metais lietuviškas karjeros portalas cvmarket.lt atliko darbdavių apklausą: kaip šie žiūri į rūkančius darbuotojus.
Paaiškėjo, kad net 90 procentų darbdavių iš dviejų tokių pačių kandidatų pasirinktų nerūkantį. 36 proc. darbdavių požiūris į darbuotojų rūkymo pertraukėles buvo nepalankus. Tarp atsakiusiųjų buvo 88 proc. nerūkančių ir 12 proc. rūkančių asmenų.
Įdomu tai, kad tiek rūkančių, tiek nerūkančių darbdavių požiūris į rūkymo pertraukėles sutapo – visi, išskyrus vieną, jas vertino nepalankiai arba neutraliai.
Tą suprasti nesunku. Apklausos duomenimis. vidutiniškai rūkantieji darbo dienos metu daro 3 rūkymo pertraukėles, trunkančias vidutiniškai po 13 minučių. Pats rūkymo procesas atima vos daugiau nei 5 minutes, tačiau užtrunka nuėjimas iki rūkymo vietos, sugrįžimas bei trumpas pasišnekučiavimas su cigaretės bičiuliais.
Taigi per dieną rūkalius savo įpročiui sugaišta 39 darbo minutes. Per metus - 261 darbo dieną - rūkymo pertraukėlėms darbo metu tenka 169 valandos. Skaičiuojant įprastomis 8 darbo valandų dienomis, per metus vidutinis rūkalius joms sugaišta beveik 21 darbo dieną – kone visą mėnesį.
Vilioja papildomu priedu
Viena iš Lietuvos įmonių, paskelbusi karą rūkymui (ne patiems rūkaliams) yra Klaipėdos „Bega“. Nerūkančiųjų skatinimo sistema čia veikia nuo 2000 metų: kiekvienam nerūkančiam ar metusiam rūkyti darbuotojui kad mėnesį mokamas papildomas 100 litų priedas.
Praėjusiais metais „Bega“ tam išleido daugiau nei 220 tūkst. litų. Nieko stebėtino: iš 320 įmonės darbuotojų nerūko apie 70 procentų.
„Pačioje įmonės teritorijoje išvis draudžiama rūkyti. Tačiau yra įrengti rūkomieji. Ne, ne tokie, kaip oro uostuose – panašūs į autobusų stotelių paviljonus. Ten galima sutraukti dūmą, tačiau tokių žmonių pas mus tikrai nedaug.
Jei rūkalius apsisprendžia mesti šį įprotį, jis parašo įsipareigojimą ir netrukus pradeda gauti priedą prie algos. Specialiai paskui jį niekas nelaksto, nekontroliuoja. Tai – daugiau žmogaus sąžinės reikalas“, - pasakojo „Begos“ atstovas Gediminas Gudavičius.
Atleido nerūkančius
Tiesa, tokiu požiūriu vadovaujasi toli gražu ne visos Lietuvos ar net Vakarų įmonės. Antai prieš penkerius metus vienos nedidelės Vokietijos kompiuterių paslaugų kompanijos savininkas Thomas J. iš 10 darbuotojų nusprendė atleisti tris nerūkančius. Pasiliko tik rūkalius.
„Neturiu kada rūpintis ramybės drumstėjais. Mes visą laiką kalbame telefonu ir tiesiog lengviau dirbti rūkant. Šiais laikais visi kimba prie rūkančiųjų, todėl atėjo keršto metas. Nuo šiol samdysiu tik rūkalius“, - tuomet aiškino Thomas J.