Jaunuolių dalia darbo rinkoje – pradėti nuo žemiausio laiptelio

„Aš į darbo biržą neisiu, nes nuo antro kurso dirbu. Tačiau keli mano bendrakursiai, kiek pailsėję, taps bedarbiais.

Kiek jie bus darbo biržoje? Neįsivaizduoju.

Tačiau neabejoju, kad rasti darbo pirma visiškai nedirbus sunku“, – kalbėjo bankininkystės studijas šįmet pabaigusi vilnietė Miglė.

23 metų mergina jau turi šiokios tokios darbo patirties: iš pradžių ji dirbo bare padavėja, taip pat privačiai mokė matematikos kelis šeštokus, rašo  „Lietuvos rytas“.

Vėliau Miglė dirbo administratore sporto klube vakarais ir savaitgaliais, o ketvirtame kurse jai pavyko įsidarbinti pagal specialybę – finansų įmonėje.

„Tikiuosi joje likti ilgesniam laikui. Aš planuoju porą metų padirbėti, o tuomet stoti į magistrantūrą. Jei studijuosiu Vilniuje, tikiuosi, kad darbdaviai išleis į paskaitas.

Juk per šiuos metus taip pat turėdavau ištrūkti į universitetą. Tačiau jei pasirinksiu užsienio aukštąją mokyklą, teks darbo dairytis ten“, – svarstė mergina.

Jaunimas skundžiasi, kad darbdaviai pernelyg dažnai reikalauja patirties. Kur jos įgyti? Apie tai – jaunos vilnietės pasakojimas.

„Nesuvokiu, kaip jauni žmonės gali sakyti, jog Lietuvoje neįmanoma įsidarbint arba galima uždirbti tik centus. Juk centas taip pat yra pinigas, nuo kurio viskas prasideda“, - sako vilnietė Sabina Adamovič dirbri pradėjusi dar dešimtoje klasėje. „Jeigu jaunas žmogus nori dirbti, jis susiras darbą. Niekas kitas už jį to nepadarys.

Pradėti reikia nuo pat apačios. Juk kai lipame laiptais, tai neužkeliame kojos ant dešimtojo laiptelio.

O jeigu kalbėtume apie atlyginimą, manau, kai ant pirmojo laiptelio esantis žmogus ne tik neprivalo, bet ir neturi teisės uždirbt daug. Jis turi pajusti, ką apskritai reiškia dirbti, kad uždirbtų bent kažkiek pinigų.

Labiausiai gerbiu tuos darbdavius, kurie skatina dirbti gerai ir vėliau kelia algą. Tai ne visada vien pažadai, nes pati su tuo susidūriau.

Ar Lietuvoje galima užsidirbt daug? Kiekvienam „daug“ – skirtingas. Vienam per mėnesį užtektų 2 tūkst., kitam ir 7 tūkst. litų bus per mažai.

Pati pažįstu žmonių, kurie uždirba tikrai nemažai. Kai stebiu, kaip jie tai daro, suprantu vieną – jie pakvaišę dėl savo veiklos. Viskas, ko reikia, – išties mėgti savo darbą ir turėti talentą“, - sakė mergina.

Kelias – į Darbo biržą

Sulig kiekviena vasara Darbo biržos padaliniuose nutįsta nemenkos jaunimo eilės: bedarbių gretas, kaip ir kasmet, netrukus papildys aukštųjų ar aukštesniųjų mokyklų absolventai ar net abiturientai.

Pernai, vos gavę diplomus, registruotis bedarbiais nuskubėjo beveik 11 tūkst. absolventų.

Mažesnei daliai pavyko įsidarbinti.

Šįmet Darbo biržoje jau įsiregistravo 829 absolventai, studijas baigę 2013 metais. 270 jų baigė universitetus, 300 – kolegijas, 259 – profesinio mokymo įstaigas. Pernai tokiu pat metu buvo įsiregistravę 883 absolventai.

Prie Darbo biržos durų rikiavosi daugiausia tie, kurie įgijo bendrosios praktikos slaugytojų, socialinių darbuotojų, socialinių pedagogų, padavėjų ir barmenų, viešbučio darbuotojų profesijas.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, jaunimo, 18–29 metų asmenų, nedarbo lygis 2013 metų pirmąjį ketvirtį buvo 17,5 proc.

„Jaunimas – pažeidžiamiausia darbo rinkos dalis. Darbdaviams jį įdarbinti brangiausia, nes reikia papildomai mokyti, kad jaunas specialistas kurtų pridėtinę vertę.

Kita bėda – nesubalansuota Lietuvos švietimo sistema. Paklausa neatitinka pasiūlos“, – kalbėjo Lietuvos pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Iškalbingas faktas, kad pernai laisvų darbo vietų skaičius išaugo 14 proc., o užimtų – vos 4,3 proc.

„Įmonės buvo pasirengusios kurti darbo vietas, bet neatsirado žmonių, kurie patenkintų jų norus ir lūkesčius. Akivaizdu, kad per daug rengiama socialinių mokslų srities specialistų ir per mažai technologijų specialistų.

Tai riboja ir ekonomikos augimą, nes bendrovės, neturėdamos pakankamai pajėgumų, netenka dalies užsakymų“, – aiškino A.Izgorodinas.

Ekonomistas įsitikinęs, kad technologijų specialybę įgiję jaunuoliai nesunkiai gali įsitvirtinti darbo rinkoje, net jei stokoja patirties.

„O kas laukia socialinių mokslų atstovų, kurių parengiama per daug?

Emigracija arba jie tampa ilgalaikiais bedarbiais“, – sakė ekonomistas.

Praėjusiais metais 812 aukštųjų mokyklų absolventų, vos tiktai gavę universiteto ar kolegijos diplomą, įstojo į profesines mokyklas.

Užpernai profesinio išsilavinimo nutarė siekti 423 aukštąsias mokyklas baigę asmenys.

„Vadinasi, dabar didesnė vertybė – profesinis išsilavinimas. Verčiau ką nors gerai išmanyti, nei turėti diplomą, kurio vertė kartais būna abejotina“, – sakė ekonomistas A.Izgorodinas.

Išmokslinimo kaina aukštojoje mokykloje priklauso nuo pasirinktų studijų kainos.

Pavyzdžiui, socialinių ir humanitarinių studijų kaina per metus nesiekia 4 tūkst. litų, taigi bakalauro studijos kainuoja kiek daugiau nei 15 tūkst. litų, parengti inžinierių per metus atsieina 7,6 tūkst. litų.

Tie, kurie į profesines mokyklas įstoja baigę aukštąsias, už mokslus nemoka.

Kaip paaiškino Švietimo ir mokslo ministerija, pagal Profesinio mokymo įstatymą, mokėti už mokslus nereikia, jei asmuo mokosi pagal pirminio profesinio mokymo programą ir nedirba, taip pat nėra įgijęs profesinės kvalifikacijos.

Būtent pagal tokias programas ir mokosi jaunimas, baigęs aukštąsias mokyklas. Tačiau, skirtingai nei kiti profesinių mokyklų mokiniai, jie negauna stipendijos.

Vilniaus universiteto studentų įkurta ir valdoma įmonė „Studentų verslo tiltas“ šiemet gegužę atliko anoniminę apklausą apie sėkmingą įsiliejimą į darbo rinką lemiančius veiksnius. Rezultatai buvo palyginti su 2006-ųjų apklausa.

Trys svarbiausi dalykai darbdaviui yra profesinė patirtis, charakterio savybės ir papildomi arba specialieji gebėjimai. Studentų nuomone, darbą siūlančius žmones labiausiai domina profesinė patirtis, gebėjimas pristatyti save darbdaviui ir ilgas gyvenimo aprašymas.

Palyginti su 2006 metų apklausa, profesinė patirtis dabar įsidarbinant yra svarbesnė, nei buvo anksčiau.

Verslo atstovų pagrindinės trys labiausiai vertinamos darbuotojo savybės yra atsakingumas, rezultatų siekis ir darbštumas. Studentų nuomone – atsakingumas, kūrybiškumas ir komunikabilumas.

2013 metų apklausos duomenimis, 13,8 proc. studentų ir net 16,38 proc. darbdavių sutiko, kad atsakingumas yra svarbiausia darbuotojo savybė.

Kita savybė, kuri sulaukė panašaus dėmesio iš abiejų pusių, – darbštumas, kurį 12,07 proc. darbdavių ir 11,66 proc. studentų nurodė kaip svarbų darbuotojo bruožą.

Taip pat buvo tiriama, kiek laiko užtrunka, kol naujas darbuotojas visiškai įsitraukia į įmonės veiklą ir komandą.

Verslo atstovai mano, kad šis procesas užtrunka daugiau nei tris mėnesius. Didžioji dalis jaunimo mano, kad kur kas trumpiau – reikia tik 1–2 mėnesių.

Apklausos duomenimis, darbdaviai labiausiai ieško pardavimo specialistų (net 24,5 proc.), tačiau statistika rodo, kad tai yra viena mažiausiai studentams patrauklių specialybių (tik 1,9 proc. tai patinka). Pastarieji labiausiai tikisi projektų vadovo (27,8 proc.) pareigų.