„Konservatorių dėka esame ubagiškos šalies situacijoje“, - šalies finansinę padėtį valdančiųjų partijų Seimo nariams pirmadienio vakarą apibūdino premjeras Algirdas Butkevičius, pristatydamas siūlomus mokesčių pakeitimus.
Tačiau šis pareiškimas įtikino ne visus politikus. Prieš Vyriausybės pasiūlymus ir toliau pasisako Darbo partija. Viskas ką pirmadienio vakarą pavyko išpešti premjerui buvo sutarimas, kad Vyriausybė trečiadienį patvirtins siūlomus pakeitimus.
Tuomet, kai įstatymai atsidurs Seime, su Darbo partija vėl vyks derybos ir kompromisų ieškojimas, nes dabartiniai „darbiečių“ pasiūlymai kaip keisti mokesčius prieštarauja Finansų ministerijos idėjoms. Vis dėl to, A. Butkevičius tikisi, kad kompromisas bus rastas, ir bus priimti logiški mokesčių pakeitimai.
Išgirdęs, kad „darbiečiai“ nepritaria Vyriausybės pasiūlymams, premjeras neslėpė nusivylimo. Jis perspėjo, kad ilgiau tempiant gumą Seimo nariai negalės anksčiau išeiti vasaros atostogų.
Pakeitimus vadino kosmetika
Finansų ministerijos atstovams pristačius siūlomus mokesčių pakeitimus juos ėmė kritikuoti ne tik Darbo partijos, bet ir socialdemokratų atstovai. „Darbiečiai“ siūlomas permainas vadino kosmetiniais pakeitimais.
„Nei valstybės, nei verslo konkurencingumo mes nepakeičiame. Tai nėra mokesčių reforma“, - piktinosi Darbo partijos pirmininkas Vytautas Gapšys.
„Mes nesiūlome reformos. Tai yra mokesčių peržiūra“, - teisinosi finansų viceministras Vytautas Galvonas.
Finansų ministerijos skaičiavimu, šiuo metu siūloma reforma biudžete atvertų apie 84 mln. litų skylę. Taip atsitiks todėl, kad valstybės išlaidos padidinus neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) bus didesnės nei pajamos padidinus kai kuriuos mokesčius.
„Tačiau pagerinę mokesčių surinkimą mes tikimės išeiti ant nulio“, - vylėsi finansų viceministras.
Socialdemokratų mokesčių strategas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas nusivylė, kad Vyriausybė neištesėjo rinkimų pažado ir nesiūlo įvesti lengvatinio pridėtinės vertės mokesčio tarifo mėsai ir žuviai. Ministerija skaičiuoja, kad vien lengvata šviežiai mėsai biudžete atvertų 200 mln. litų skylę.
Kokie mokesčiai keisis
Finansų ministerija siūlo apmokestinti didesnį kaip 10 tūkst. litų uždarbį, gautą iš kredito įstaigose laikomų indėlių ir kitų panašių investavimo produktų, taip pat pelną, gautą pardavus vertybinius popierius, teikiant paskolas. Šioms pajamoms būtų taikomas 15 proc. mokesčio tarifas. Taip esą bus kamšomos senos mokesčių sistemos spragos.
Kitas siūlomas pakeitimas – didinti akcizus tabako gaminiams ir alkoholiui. Dėl to puslitris alaus ir degtinės brangtų apie 11 centų, o vyno – 16 centų. Cigarečių pakelis brangtų apie 30 centų. Taip kitais metais į biudžetą būtų papildomai surinkta apie 80 mln. litų.
Vyriausybė taip pat siūlo 100 litu iki 570 litų didinti Neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Už auginamą vaiką NPD papildomai didėtų iki 200 litų. Dėl to biudžetas kasmet netektų 170 mln. litų.
Dėl šio pakeitimo uždirbantys minimalų atlyginimą (jei neturi vaikų), atskaičius mokesčius, gautų 15 litų daugiau nei šiuo metu.
Tarp kitų siūlymų yra idėja mažinti mokesčius dividendams nuo 20 iki 15 proc., palikti toliau galioti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas šildymui bei vaistams. Išliktų ir lengvata įmonėms, investuojančioms savo pelną.
Taip pat planuojama gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinti visas įmonių valdybų ir stebėtojų tarybų narių, kurie yra nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunamas išmokas.
Akcizai didins moralę?
Kalbėdama apie planuojamus didinti akcizus, finansų viceministras V. Galvonas pabrėžė, kad labiausiai gali brangti spirituoti vynai, kuriuos dabar perka pigaus alkoholio mėgėjai ir silpnieji alkoholiniai gėrimai, kuriuos pamėgo jaunimas.
„Tai yra tam tikras moralinis sprendimas, kad jaunimas mažiau gertų alkoholio“, - aiškino politikas.
Darbo partija keičiant mokesčius siūlo taikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatas maisto produktams, įvesti „Sodros“ lubas didesniems kaip 5000 litų atlyginimams. Finansų ministerija aiškina, kad šiuo metu priimti tokius pasiūlymus yra nerealu.