„Nes moku skaičiuoti ir jaučiu, žinau, kad dar ne laikas, – pasikvietęs į erdvų būstą Vilniaus senamiestyje pokalbį pradeda verslininkas.
Su bendraamže žmona Audrone ir trimis savo vaikais prieš metus jie atsikraustė gyventi į Rotušės pašonę, rašo „Lietuvos rytas”.
Nuomojamas butas išties yra puikioje vietoje, tačiau prabangos nė su žiburiu nerasi, maža to – viskas čia apstatyta ekonominės klasės baldais.
„Jeigu čia stovėtų prašmatnūs antikvariniai baldai, aš kas mėnesį už nuomą mokėčiau gal dvigubai daugiau“, – paprastai paaiškina jis. Žiuljenas skaičiuoja visada. Kai jo šeima išsirinko šį būstą, jis dar buvo tuščias, kaip jį įrengti, sprendė kartu su šeimininku.
Variantas iš „Ikea“ tiko abiem pusėms. 111 kvadratinių metrų apstatyti švediškais baldais ir visais namų aksesuarais užteko 20 tūkstančių litų.
Būstas turi tarnauti žmogui, o ne atvirkščiai. Tai pagrindinė taisyklė, kurią siūlo išmokti Ž. Galeckas.
Netiko gyvenimas užmiestyje
Prieš įsikurdami senamiestyje, Galeckai išbandė gyvenimą name. Vilniaus pakraštyje dvejus metus turėjo savo kiemą ir žolę. Tačiau ją pjauti ar žiemą kasti sniegą šeimos galvai netapo maloniu atsipalaidavimu po darbo.
Vargino ir tai, kad kasdien abu su žmona privalėjo vežioti vaikus (tada dar tik du) į mokyklą ir įvairius būrelius.
Kai dviejų automobilių degalų sąnaudos pasiekė 1000 litų per mėnesį, pora nusprendė, kad geriau tokią sumą pridėti prie nuomos kainos, bet gyventi patogesnėje vietoje. Taip jie grįžo į miesto centrą ir čia įsikūrė mažiausiai metams.
„Dabar moku 3500 litų nuomą už butą, kurio vertė per milijoną litų. Jei norėčiau panašų įsigyti – bankui kas mėnesį už jį mokėčiau kur kas daugiau. Manau, maždaug 5500 litų.
Aš geriau tą skirtumą – 2000 litų kas mėnesį tinkamai investuosiu ir vėliau tik labiau išlošiu nei laukdamas tuos 25 metus, kol būstas taps mano nuosavybe“, – vieną priežasčių, dėl ko renkasi nuomą, įvardija verslininkas. Be to, jam patinka, kad nereikia rūpintis buitimi – viskas įrengta, viskuo pasirūpina savininkai. O panorėjus gali laisvai judėti – kas dvejus metus rinktis naujus būstus ir matuotis juos tarsi drabužius.
Nėra nuomos tradicijų
Taip, lietuviui svarbu pasistatyti namą, nes nuoma vis dar kažkaip nesolidu.
Bet kiek žmonių šiandien gali sau leisti turėti namus be banko skolos? O tik pabandyk bankui nesusimokėti laiku paskolos – tuoj sulauksi jo pykčio. „Baisiau nei nuomotojas“, – šypsosi Ž. Galeckas.
Bet po 25 ar 30 metų grąžinęs skolą bankui turėsi savo namus, o nuomos pinigai – juk į balą? RE/MAX vadovas šį klausimą yra girdėjęs šimtus kartų.
„Žmonės neskaičiuoja, kiek realiai jie sumoka bankui. Jiems svarbu tik skelbiama įsigijimo kaina“, – stebisi jis.
Dauguma žmonių nežino, kad palūkanų dydis gali kisti, vis dar nežino, kad yra anuitetas ir linijinis mokėjimo metodas, jie nesigilina, kuo rizikuoja laiduodami savo turtu. Kodėl? Žmonės yra įsitikinę, kad vis tiek nieko negalės pakeisti būsto paskolos sutartyje.
Kita priežastis – joje per daug finansinių ir teisinių terminų, kurių didžioji dalis nesupranta. Žmonės paprastai nė neperskaito jos visos.
Todėl Ž. Galeckas net neabejoja, kad jei jie pasidomėtų savo sutarties sąlygomis, apskaičiuotų ir pasitartų su specialistais, kiekvienas banko klientas sutaupytų dešimtis tūkstančių litų.
Palūkanos svyruoja. Būsto paskolą reikia persvarstyti kas kelerius metus.
Banke galima nuderėti banko maržą ir sutaupyti per mėnesį kelis šimtus litų.
„Dabar žmogus perka namą už 400 tūkst. litų. Ar kas skaičiavo, kiek per tuos 25 metus teks bankui grąžinti?
Žinoma, dėl kintamų palūkanų negali žinoti tikslios sumos, bet galima apskaičiuoti praėjusių dešimties metų palūkanų vidurkį ir pagal jį bus matyti, kiek dar teks mokėti artimiausius dešimt metų.
Vaizdas maždaug toks: nelygu mokėjimo būdas, per 25 metus bankui sumokama 525 arba 538 tūkst. litų. Paprastai per tą laiką žmonės dar ir papildomai nemažai investuoja į būstą“, – skaičiuoja pašnekovas.
Vieta ir gera investicija
Nekilnojamasis turtas yra ne tik gyvenamasis plotas, bet ir investicija. Jei nenori ar negali investuoti, o reikia stogo virš galvos, nuomojiesi jį ir nesuki sau galvos. „Tai tik tas dalykas, kuris turi būti tau patogus, ne kitaip.
Žmogus tiesiog nesijaus laimingas būste, už kurį turi atiduoti didžiąją dalį savo atlyginimo. Reikia lengviau ir kur kas paprasčiau žiūrėti į namų sienas. Žmonėms, kurie emociškai prisiriša prie namų ir daiktų, labai sunku pakeisti gyvenamąją vietą. O tam atsiranda įvairių priežasčių: santuoka ar skyrybos, šeimos pagausėjimas ar atvirkščiai – užaugę vaikai įsikuria atskirai.
Tačiau kiekvienu atveju būtina domėtis ir tinkamai įvertinti savo galimybes prieš bet kurį sandorį“, – ragina nekilnojamojo turto bendrovių lyderės vadovas. Jis žino, kad daugelis žmonių dabar jaučiasi pakliuvę į banko pinkles, mat pirko būstą per brangiai, pirko ne laiku ir su didele skola.
Nustoti dėl to visus kaltinti ir realiai įvertinti dabartinę savo padėtį – jau tai Ž. Galeckas vadina dideliu žingsniu į priekį.
„Kai žmogus nurimsta, jis ima ieškoti išeičių: galbūt kur papildomai užsidirbti, o gal apskritai verta pakeisti darbą.
Žodžiu, kartą prašovęs su nekilnojamuoju turtu, turėtų iš to pasimokyti ir kitą sykį pagalvoti – ar verta tiek pinigų, emocijų ir sveikatos eikvoti įsigyjant namus“, – sako vienos didžiausių nekilnojamojo turto agentūrų bendraturtis ir priduria, kad tai galioja visiems, nesvarbu, kokio dydžio atlyginimą gauni. Todėl jis kol kas renkasi nuomą.