Savaime suprantama, pirmiausia labiausiai nukentės turizmo sektorius. Turkijos verslininkai pasakoja, kad kasdien sulaukia vis daugiau skambučių iš klientų, norinčių atsisakyti suplanuotų atostogų.
Todėl viešbučių, ekskursijų, restoranų ir kitų užsieniečius aptarnaujančių įmonių apyvarta birželio mėnesį sumažės ženkliai.
Tačiau užsieniečiai nerimauja ne tik dėl atostogų, investuotojai taip pat skambina turkams, tikėdamiesi sužinoti daugiau informacijos ir tardamiesi, ką daryti su Turkijos įmonių akcijomis.
Visi nori žinoti, ar protestai tik mirktelėjimas iki šiol puikiai augusioje ekonomikoje, ar jie gali tapti nuosmukio pradžia.
Baimė dėl ateities ypač gerai matoma akcijų biržoje, kuri praeitos savaitės pradžioje smuko 10 proc. – daugiausiai per pastaruosius 10 metų. Užsienio investuotojai nusprendė nerizikuoti ir pradėjo traukti savo pinigus iš neramumus išgyvenančios valstybės.
Akcijos toliau krito po to, kai ketvirtadienį Turkijos premjeras R. T. Erdoganas pareiškė, kad protestų kibirkštimi tapusio Gezi parko vietoje vis tiek bus statomas prekybos centras.
Pastarąjį dešimtmetį Turkijos ekonomika stipriai augo. Iš dalies tai ir šiandien protestuotojų taikiniu tapusio R. T. Erdogano nuopelnas. Jo, nors ir konservatyvios politinės partijos, tačiau liberalus požiūris į ekonomiką ir stabili politinė aplinka į Turkiją pritraukė nemažai tarptautinių įmonių, tarp jų „Microsoft“, „Coca-Cola“, „McKinsey“.
Tačiau, jei R. T. Erdoganas nepradės liberaliai žiūrėti ne tik į ekonomiką, bet ir į vidaus politikos reikalaus, užsieniečiams Turkija gali tapti nebetokia patrauklia.