„Nuomos brangimas gerai matomas Vilniuje, ypač prestižiniuose rajonuose. Nuomos kainos didėjimo tendencija matoma ne tik Vilniuje, bet ir Klaipėdoje ir Kaune“, - pastebėjo „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Kol kas nuomos santykis su būsto verte dar neviršijo istorinio vidurkio, bet jį sparčiai vejasi. Kai jis bus pasiektas, bus logiškiau imti paskolą ir pirkti naują butą, nei kasmet sumokėti iki 5-6 proc. jo vertės per nuomos mokesčius.
Kita vertus, užtektų palūkanoms už būsto paskolą išaugti iki 2009 metų lygio, ir vilniečiai liktų it musę kandę – būsto jie nebepajėgtų įpirkti. Ekonomistai ramina, kad dar bent kelis metus gyventojai turi.
Vilniečiai būstą įperka sunkiau, nei Rygos ar Talino gyventojai
„Swedbank“ būsto įperkamumo indeksas Baltijos šalyse įvertina namų ūkio, kurio atlyginimas lygus 1,5 vidutinio atlyginimo, galimybes įsigyti 55 kv. metrų ploto būstą šalies sostinėje, pasiskolinant 85 proc. būsto vertės ir paskolą atiduodant per 30 metų.
Jei indeksas viršija 100 punktų, laikoma, kad miesto gyventojų atlyginimas yra didesnis nei pakankamas būstui įsigyti (paskolai skirti teks mažiau nei 30 proc. savo atlyginimo).
Vilniuje šis indeksas viršija 100, tačiau yra mažiausias Baltijos šalyse (131 Vilniuje, 151 Rygoje ir 163 Rygoje).
Vien tik Vilniuje šis indeksas pastaruoju metu kiek paaugo, kitose sostinėse jis šiek tiek sumažėjo.
Tačiau tai, kad skolintis yra lengviau, nereiškia, kad gyventojai noriai suka į bankus prašyti pinigų.
„Pernai paskolas ėmė ir taip finansavo būsto įsigijimą tik ketvirtadalis [pirkėjų], o 2008 metais net pusė butų buvo pirkta skolintomis lėšomis“, - palygino „Swedbank vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Tam, kad sutaupytų pirmam įnašui už nuosavą būstą, vilniečiai turi taupyti 2 metus ir 10 mėnesių, atidėdami 30 proc. savo algos.
Vilniečiams – mažiausi būstai
Vilniečiams tenka tenkintis mažiausio ploto būstu - jie įperka iki 72 kv. metrų ploto būstą. Rygos gyventojai gali įpirkti iki 83 kv. metrų dydžio būstą, Talino – iki 90 kv. metrų.
Vilniuje būsto paskolos aptarnavimui vidutiniškai tenka skirti 22,9 proc., Rygoje 19,9 proc., Taline – 18,4 proc. atlyginimo.
Vilniečiai būstų nebeįpirktų, jei būsto paskola išaugtų iki 2009 metų lygio (4,8 proc.). Šiuo metu būsto paskolos Vilniuje yra pigiausios iš trijų Baltijos sostinių ir siekia 2,6 procento.
„Pagrindinė priežastis, kodėl Lietuva išsiskiria žemomis būsto palūkanomis, yra tai, jog didelis likvidumas paskatina mažinti maržas. Žemų palūkanų galima tikėtis dar metus ar porą“, - prognozavo V. Šečkutė.
Vertinant ilgalaikes tendencijas, prognozuojama, kad būsto kainos augs lėtai, kol kas nekilnojamojo turto burbulų nenusimato.
N. Mačiulio skaičiavimais, 2008 metų kainų lygis bus pasiektas tik 2025 metais Vilniuje, arba 2030 metais Kaune ir Klaipėdoje.
Vidutinio dydžio miestuose būstas įperkamas, bet nepaklausus
Pirmąjį šių metų ketvirtį lengviausia butą įpirkti Lietuvoje buvo vidutinio dydžio miestuose – Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose būsto perkamumo indeksas siekė atitinkamai 383,7, 291,0 ir 266,3 punkto. Taigi šių miestų gyventojų pajamos beveik 3-4 kartus viršijo pakankamas butui įpirkti.
Tuo tarpu Neringoje gyventojų pajamos buvo 28,7 proc. mažesnės nei pakankamos. Palangoje butai tapo įperkami pirmą kartą nuo 2009 metų vidurio, kuomet šiam mieste pradėtas skaičiuoti įperkamumo indeksas. Čia namų ūkių pajamos buvo 17,7 proc. didesnės nei pakankamos įpirkti butą. Įperkamumą Palangoje augino jau antrą ketvirtį iš eilės pastebimai krentančios butų kainos, kadangi pasiūla viršijo gyventojų norą investuoti į atostogų būstą pajūryje.
Iš trijų didžiųjų šalies miestų didžiausias butų įperkamumas buvo Kaune, kur atlyginimai buvo 2,2 karto didesni nei pakankami. Sunkiausia butą buvo įpirkti Vilniuje, o Klaipėdoje atlyginimai pakankamus viršijo 69,9 procento.