Senoliai nuoskaudas paprastai išlieja vieni kitiems. Įsibrauti į valdžios kabinetus jiems sunku, o jei ir pavyksta, į klausimus atsakoma teisės aktų citatomis, rašo „Lietuvos rytas”.
„Mūsų pinigus nušvilpė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. O dabartinė tyli. Atrodo, kad mes, pensininkai, sunkmečiu išgelbėję Vyriausybę, esame niekam nereikalingi.
Tarsi tyčia būtų laukiama mūsų mirties”, – 85 metų Jonas nepyksta, bet jam apmaudu. Kaip ir dar 80 proc. senjorų, kuriems apie pensijų kompensacijas tenka tik pasvajoti.
Uždirbo tik 800 litų
„Turiu draugų, visi pasišnekame – gal prie Prezidentūros kokį piketą reikėtų surengti, kad mus prisimintų”, – sako Jonas.
Šio 85 metų pensininko protas šviesus.
Tol, kol išėjo į pensiją, jis sukaupė 46 metų darbo stažą vos dviejose darbovietėse.
„Apie pinigus šį tą nusimanau”, – šypteli vyriškis.
Sovietmečiu 15 metų Rietave jis dirbo biudžeto inspektoriumi, o vėliau – tuometėje sanitarijos ir epidemiologijos stotyje.
Tačiau tai, ką jis uždirbo senatvei kone per penkis dešimtmečius, tėra maždaug 800 litų pensijos.
Dveji metai skolų
Sunkmečiu mokėtų pensijų dydžiai buvo nustatyti 2009 metų gruodį, kai Seimas priėmė Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą.
Jis įsigaliojo nuo 2010-ųjų sausio ir galiojo porą metų.
Nuo 2012-ųjų sausio pensijos tapo tokios, kokios buvo 2009 metais. Šis teisės aktas nekliudė tik pačias mažiausias – iki 650 litų senatvės pensijas gavusių žmonių. Jie sudarė apie 23 proc. visų senjorų.
Didesnės pensijos buvo sumažintos proporcingai. Didžiausią sumažintų pensijų gavėjų būrį sudarė 700–850 litų išmokas gavę žmonės – 41 proc. visų senatvės pensijų gavėjų.
Jiems pensijos mažėjo 2–5 proc. – maždaug 47 litais.
Didesnės pensijos buvo apkarpytos dar smarkiau.
„Paskolinome valstybei pinigų be jokių palūkanų, ir visai nemažai – kone milijardą litų.
Mums žadėjo, kad tai, kas atimama per krizę, bus sugrąžinta. Bet jau antri metai, kai apie tai valdžia nė neužsimena”, – kalba Jonas.
Ar spės atgauti pinigus?
Žemaitis pats beldė ir į Prezidentūros, ir į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duris. Bet visi aiškino, kad „Sodra” tam neturi pinigų, o teisės aktai, įpareigojantys kompensuoti pensininkų netektis, dar neparengti. Anot Jono, per porą metų valstybė liko jam skolinga 1880 litų. Bet ar ji grąžins skolą dar gyvam esant?
„Moku žiemą už šildymą 650 litų kas mėnesį. O kur vanduo, komunalinės paslaugos? Dar vaistams tenka pakloti kas mėnesį apie 200 litų. Infarktas buvo ištikęs, prastoka sveikata”, – skundžiasi pensininkas.
Pažadai nukeliami tolimai ateičiai
* Keičiantis valdžiai buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė kalbėjo apie tai, kad 2014 metais jau būtų galima kompensuoti dėl finansų krizės 2010–2011 metais sumažintas pensijas.
* 2010 metų pavasarį Konstitucinis teismas išaiškino, kad per ekonominę krizę sumažintas senatvės ir invalidumo pensijas būtina kompensuoti per protingą laikotarpį, kai tik šalyje neliks ypatingos krizinės padėties.
* Ekonomika stiebiasi, bet pensininkams krizės galo dar nematyti.
* Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės patarėjos Vaidos Vincevičiūtės, šįmet kovą buvo patvirtintos prioritetinės Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo priemonės.
* Jose numatyta ir tai, kad reikia nustatyti sunkmečiu sumažintų pensijų kompensavimo tvarką ir paskutinį šių metų ketvirtį pateikti ją Vyriausybei. Bet įstatymo projektą, kuriame bus numatyti pensijų kompensavimo būdas ir laikas, turės priimti Seimas.
* „Nors sunkmečiu sumažintos pensijos 2012-aisiais buvo kilstelėtos į ankstesnį lygį, „Sodros” biudžetas buvo deficitinis. Toks jis yra ir šiemet. Prognozuojama, kad „Sodros” biudžetą pavyks subalansuoti tik 2016-aisiais. Tačiau ir tai tekalbama apie biudžeto balansą, nevertinant susikaupusių skolų”, – sakė V.Vincevičiūtė.
* Anot jos, kompensacijoms reikia milijardo litų, todėl esą svarbu užtikrinti, kad šio kompensavimo pradžia dar labiau nepablogintų „Sodros” finansinės padėties.