Visus viešbučius, kuriuose apsigyvens svečiai per Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginius, visus restoranus ir kavines, kuriuose, tikėtina jie valgys, išžvalgė maisto inspektoriai.
Iš gėdos vargu ar pavyktų prasmegti skradžiai žemės, jei viešojo maitinimo įmonės prisivirtų košės vien dėl to, kad neįstengia tinkamai vykdyti veiklos. Kas būtų, jei papietavusius garbius svečius iš ES suriestų ūmi infekcinė žarnyno liga? Geriau jau, kad taip nenutiktų.
Iš 240 patikrintų buvo ir tokių, kai po inspektorių vizito ant restoranų durų ilgam liko kyboti spyna. Inspektoriai tikrino įstaigas Vilniuje, Kaune, Druskininkuose, Klaipėdoje, Trakuose.
Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, inspektorių, dirbančių VMVT padaliniuose, buvo paprašyta įvertinti, kaip viešojo maitinimo įmonės laikosi higienos reikalavimų. Ar jos dirba taip, kad bet koks lankytojas, užsukęs pavalgyti, dėkingas išeitų pro duris?
Inspektoriai nepraėjo nė pro vieną kavinę ar restoraną, esančią Vilniaus ar Kauno centrinėse gatvėse bei Senamiestyje, - gausiausiai lankomose turistų. Patikrino maitinimo įstaigas, esančius atokiau centro. Į keletą jų inspektoriai užsuko po keletą kartų tam, kad įsitikintų, ar jos – jau susitvarkė.
„Iš visų patikrintų viešojo maitinimo įmonių penktadaliui buvo taikytos poveikio priemonės – bauda, įspėjimas ar sustabdyta veikla. Vis dėlto – tai daug pažeidimų. Net 43 įmonėms teko skirti baudas, o trijų veiklą - apskritai sustabdyti“, - sakė A. Išarienė.
Netvarkingos, neremontuotos patalpos. Sulūžę vandens maišytuvai. Trūksta priemonių rankoms plauti. Techniškai netvarkingi šaldytuvai. Darbuotojai – nepasitikrinę sveikatos. Nesudarytos gaminių receptūros.
Visa tai – įrašai, atsiradę inspektorių surašytuose tikrinimo aktuose.
„Jei įmonėje nėra patvirtintos produktų receptūros ir technologinio aprašymo, - jei neparašyta, kaip saugiai iškepti kepsnį, nėra ir galimybės viso to proceso kontroliuoti“, - paaiškino A. Išarienė.
Tačiau būta atvejų, kai patiems inspektoriams teko užsikimšti nosį, užsukus į keleto kavinių virtuvę, kur užsikimšusi kanalizacija ir vamzdynai skleidė ne itin malonų kvapą.
Iš trijų nemalonę užsitraukusių įmonių, kurių veiklą teko stabdyti, dvi darbavosi Klaipėdoje, viena - Vilniuje. Pavyzdžiui, vienoje Klaipėdos įmonių būta ir tokių pažeidimų, kuriems jokio pasiteisinimo neįmanoma sugalvoti. Nors darbuotojai tai bandė padaryti.
„Baisi netvarka ir nešvara, įrenginiai – pasenę: žūt būt tiems restoranams uostamiestyje reikėjo išsivalyti ir susitvarkyti.
Viename jų net 23 kg maisto produktų tinkamumo vartoti laikas jau buvo pasibaigęs. 15 kg produktų buvo nežinia iš ko ir kada nupirkti, - jokio ženklinimo.
Dalį senų, neaiškios kilmės produktų restorano darbuotojai apskritai bandė paslėpti nuo inspektorių - nešė juos į lauką, o vėliau teisinosi, kad tai – jų asmeniniai pirkiniai“, - pasakojo A. Išarienė.
Inspektoriai, tikrindami produktus, iš kurių gaminami patiekalai, randa ir senų kruopų, dažniausiai – ryžių, ir senų pagardų. O juk už visa tai restoranų ar kavinių klientai sumoka kaip už gerus.
„Nieko nepadarysi, kontrolės dar reikia, ir ji verčia įmones susitvarkyti. Tai juk padarė ir abu uostamiesčio restoranai.
Vis dėlto turime vilties, kad restoranų ir kavinių reitingavimas, kuriam rengiamasi, privers jas pasitempti. Sulaukti blogo valgytojų vertinimo vargu ar kas norės“, - užsiminė A. Išarienė.
Nors planinį viešojo maitinimo įstaigų patikrinimą VMVT baigė, maitintojai negali būti ramūs ir grįžti prie ankstesnės netvarkos. Vis dėlto inspektoriai bet kada gali pabelsti į jų duris.
Vilniuje – nebaisu
„Sostinėje patikrinome apie 80 kavinių bei restoranų. Daugumą – miesto centre, taip pat – tuos, kurie veikia svečių iš ES laukiančiuose viešbučiuose“, - sakė VMVT Vilniaus padalinio laikinoji viršininko pavaduotoja Daiva Ruželienė.
Mažų veiklos dėmelių juose būta ne vienos. Anot D. Ruželienės, daugiausia būta bendrųjų higienos pažeidimų. Tai kosmetinio remonto žūt būt reikėjo, tai kokią sienos plytelę priklijuoti, tai pasenusius įrenginius virtuvėje pakeisti naujesniais.
„Daugumoje objektų nustatėme ir tai, kad produktai laikomi netinkamomis sąlygomis: per šiltai.
Vis dėlto nebuvo tokio restorano, kuris keltų nerimą - būtų ypač nesaugus ar keltų grėsmę lankytojų sveikatai. Visi dirba neblogai“, - patikino D. Ruželienė.
Investuoti tenka nuolat
Evalda Šiškauskienė, Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė:
„Restoranų verslas – sudėtingas. Ir produktų, ir elektros energijos sąnaudos nuolat auga. Esame paskaičiavę, kad žaliava per pusmetį pabrango 12 proc., o patiekalų kainos pakilo vos 5 proc.
Perkamoji lietuvių galia nėra didelė, todėl smarkiau pabranginti patiekalų – neįmanoma. Produktus tenka atsivežti iš užsienio: ir geresnę mėsą, ir jūrų gėrybes. O tai – nemenkai kainuoja. Todėl ir yra mažiausiai išleidžiama tiems pirkiniams, kurie dar gali palaukti.
Pati turėjau restoraną 10 metų. Žinau, ką tai reikškia. Juk investuoti tenka nuolat. Tai, žiūrėk, šaldytuvas sugedo, tai taurės sudužo. Ir mažiausiai lieka pinigų kasdienėms higienos priemonėms.
Žinoma, yra nepateisinamos veiklos. Asociacijai priklauso apie 300 narių, ir solidžių, ir priklausančių tinklams. Visi – mokomi, virėjų kvalifikacija keliama nuolat. Bet neįmanoma atsakyti už visas pavienes kavinukes, kurių yra daug ir kurios tvarkosi kaip išmano.
Todėl įmonių reitingavimas – ypač gera mintis. Jis privers daug ką pasitempti. Viską juk diktuoja rinka. Pamaitink blogu maistu klientą, ir pasirašysi pats sau nuosprendį. Bet kokiu atveju klientai yra patys geriausi tikrintojai“.
