Įgyvendinus projektą „Via Baltica“ tikimasi nuosekliai didinti
žmonių ir krovinių judrumą, gerinti susisiekimą su Baltijos
valstybėmis ir skatinti greitesnę Baltijos jūros regioninę plėtrą,
mažinti automobilių transporto spūstis Europos kelių tinkle,
pagerinti transporto paslaugų kokybę sutrumpinant vežimo laiką,
padidinant keleivių, krovinių srautą, padidinti saugumą įrengiant
skirtingų lygių sankryžas.
Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektu
(Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių
infrastruktūros kompleksą) siekiama sudaryti galimybes didinti šio
koridoriaus, taip pat visos šalies konkurencingumą regiono ir
pasaulinėse rinkose, skatinti kompleksišką objektų plėtrą ir
sudaryti patrauklias sąlygas investicijoms.
Aiškinamajame rašte tvirtinama, kad Rytų-Vakarų transporto
koridorius yra regioninis projektas, kuris papildo svarbiausias
tarptautines transporto ir logistikos grandines. „Prijungus šį
koridorių prie transsibiro magistralės (Rusija), jau yra suformuota
sausumos kelio alternatyva krovininiam transportui tarp Azijos ir
Europos. Tai patvirtina 2011 metais pradėjęs savo veiklą
šaudyklinis konteinerinis traukinys „Saulė“ (Vakarų Europa-Kinija),
šaudyklinis konteinerinis traukinys „Merkurijus“
(Kaliningradas-Klaipėda-Maskva) ir šaudyklinis konteinerinis
traukinys „Vikingas“. Be to, Rytų-Vakarų transporto koridorius
sukūrė sausumos kelią tarp Europos ir Azijos, aplenkiant Rusijos
teritoriją“, - teigiama dokumente.
Įgyvendinant „Via Baltica“ transporto koridoriaus projektą ir
Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektą, iki
šio nutarimo įsigaliojimo pradėtos žemės paėmimo visuomenės
poreikiams procedūros bus vykdomos pagal iki šio nutarimo
įsigaliojimo galiojusius teisės aktus.