„Šis bankas yra pats didžiausias Švedijoje ir jo bankrotas neįmanomas“,
– teigė užsienietis.
Vienoje Švedijos kelių tiesimo firmoje vadybininku dirbantis svečias
negalėjo suprasti, kodėl lietuviai jaudinasi dėl savo pinigų, jei už
indėlių saugumą garantuoja valstybė.
Švedijoje gandai apie bankrotą būtų pasmerkti iš anksto
Nuo 2011 metų liepos Švedijos banko garantuojamų indėlių suma buvo
padidinta iki 900 tūkst. Švedijos kronų (apie 360 tūkst. litų). Tačiau
švedai nesijaudina, jei jie savo sąskaitose turi ir daugiau pinigų, nes
toks indėlio grąžinimas, kaip ir pati bankroto galimybė, yra labiau
teorinė.
K. Augustinssonas teigė, kad panašūs gandai Švedijoje net nepasklistų,
nes tokią „žinią“ pranešęs žmogus būtų suprastas, kaip nevykęs
pokštininkas.
„Tai lygiai tas pats, jei jus kas nors mėgintų įtikinėti, kad rytoj ant
žemės nukris Mėnulis. Žmonės patikėtų tik tuomet, jei apie tai
oficialiai būtų pranešta per televiziją ar radiją“, – sakė svečias.
Tačiau tai, kad jokiam stipriam bankui bankrotas negresia, gali atrodyti
tik bankų krizių nepatyrusioje Švedijoje. O jei švedai anksčiau jau
būtų nukentėję nuo bankų griūties?
„Jei apie banko patiriamus sunkumus aplinkui kalbėtų daug žmonių, gal
tada paskambinčiau į banką ir pasiteiraučiau, kokia situacija“, -
atsakė K. Augustinssonas.
Ar švedai pasitikėtų iš banko gauta informacija, kuria, be abejo, būtų
neigiami bet kokie su banku susiję blogi gandai?
Užsienietis iš karto net nesuprato tokio klausimo: „Jei situacija būtų
prasta, bankas taip ir pasakytų. Tai neįmanoma, kad bankas – oficiali
institucija akivaizdžiai meluotų savo klientams.“
Anot Švedijos piliečio, jei toks bankas mėgintų nuslėpti finansinės
situacijos pablogėjimą ir tai netrukus išaiškėtų – tokį banką pasmerktų
visi jo klientai ir iš jo pasitrauktų. Štai tada tokio banko lauktų
tikras bankrotas.
Nuo 2011 metų liepos Švedijos banko garantuojamų indėlių suma buvo
padidinta iki 900 tūkst. Švedijos kronų (apie 360 tūkst. litų). Tačiau
švedai nesijaudina, jei jie savo sąskaitose turi ir daugiau pinigų, nes
toks indėlio grąžinimas, kaip ir pati bankroto galimybė, yra labiau
teorinė.
Atsiėmė daugiau pinigų
Vienas didžiausių Lietuvoje
komercinių bankų „Swedbank“ kreipėsi į Generalinę prokuratūrą
dėl šmeižikiškų gandų apie jam neva gresiantį bankrotą. Banko
atstovas Saulius Abraškevičius BNS teigė, kad gandų sukeltai
panikai pasidavė tik maža dalis klientų - trečiadienį ji
atsiėmė kiek daugiau nei įprastai pinigų, tačiau sumos nėra
didelės.
Ketvirtadienį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal nusikalstamos veikos požymius - dėl melagingų pranešimų apie banko veiklą, finansinį stabilumą, keliantį žmonių sumaištį, galintį padaryti didelės turtinės žalos.
Tyrimą atlikti pavesta Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnams, organizuoti ir vadovauti – Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorams.
„Swedbank“ valdybos pirmininkas Marius Adomavičius delfi.lt konferencijoje sakė, kad trečiadienį klientai išsigrynino 15-25 proc. daugiau pinigų nei įprastą dieną. Jis pats pripažino sulaukęs sunerimusių draugų skambučių.
Lrytas.lt duomenimis, pinigus atsiiminėjo ne tik privatūs klientai, bet ir kai kurios įmonės - jos apsidrausdamos pervedė lėšas į kitus bankus.
Panikos nebematyti
Ketvirtadienį panikos ženklų prie banko beveik nematyti. Šimtai žmonių nebestovi prie bankomatų, jie gali be kliūčių išsigryninti pinigų.
Tauragiškiai ketvirtadienį pasakojo, kad trečiadienį visos banko finansinės paslaugos buvo vykdomos, nors pinigų teko laukti ilgose eilėse. Paskleistais gandais apie banko „Swedbank“ bankrotą tauragiškiai vertina skirtingai.
Pensininkas Jonas Liorančas pasakojo, jog gandus apie „Swedbank“ bankrotą sužinojo prieš kelias savaites.
„Skaičiau apie tai internete. Visada atsiras aferistų, gandų nešiotojų. Jeigu kažkas paskleidė gandus, o trečdalis lietuvių prie banko laukia pinigų, vien banko atstovų išplatinto pareiškimo apie klaidinantį pranešimą neužtenka.
Į tokią situaciją turi reaguoti mūsų Vyriausybė, finansų ministras. Valdžia privalo pasakyti tiesą, o, ar žmonės tikės, ar netikės gandais, kiekvieno reikalas. Jeigu žmonės netiki ir Vyriausybe, vadinasi, ji prarado pasitikėjimą“, - kalbėjo tauragiškis.
Kitas prisistatyti nenorėjęs tauragiškis teigė, kad ganduose būna dalelė tiesos: „Kas žino, kaip gali būti? Žmones nuramins, o po to galime sužinoti apie bankrotą.“
Pasitiki teisėsauga
„Sunerimę žmonės ėjo susižinoti informaciją, išsigryninti
pinigų. Kol kas tikslesnės statistikos neturime, tačiau darome
prielaidą, kad sumos trečiadienį turėjo būti didesnės nei
įprasta, bet vis tiek nebus didelės, nes nerimui pasidavė nedidelė
mūsų klientų dalis. Šiandien bankas dirba įprastai, klientų
antplūdžio nejaučiame“, - BNS sakė S. Abraškevičius.
„Swedbank“ parašė pareiškimą dėl šmeižto ir klaidingos
informacijos skleidimo bei trečiadienį jį pateikė Generalinei
prokuratūrai“, - patvirtino S. Abraškevičius.
Jo teigimu, bankas prokurorams pateikė visą turimą informaciją
ir yra pasirengęs bendradarbiauti. „Swedbank“ atstovas nekomentavo
galimų gandų skleidimo šaltinių: „Pasitikime teisėsaugos
specialistų kompetencija ir tikimės, kad jie tai išsiaiškins.“
Kas tirs, neaišku
Policijos departamento atstovas spaudai Ramūnas Matonis
sakė, kad kol kas neaišku, kas atliks tyrimą - prokurorai ar
policijos pareigūnai.
„Mes jokio tyrimo kol kas nesame pradėję. Generalinės
prokuratūros pareigūnai nuspręs, ar „Swedbank“ pareiškimą tirs
jie, ar perduos mums“, - sakė R. Matonis.
Dėl gandų apie neva „Swedbank“ gresiantį bankrotą
trečiadienį panika kilo vakarų Lietuvoje, kur prie banko skyrių ir
bankomatų ėmė būriuotis sunerimę bankų klientai.
Tai jau ne pirmas kartas, kai platinami melagingi pranešimai apie
„Swedbank“ - 2011-ųjų gruodį Latvijoje buvo pasirodę gandų, neva
užsidaro „Swedbank“ Švedijoje, areštuoti Estijos ir Švedijos
„Swedbank“ bankų vadovai. Lietuvos portaluose tuomet taip pat buvo
pranešimų apie neva „Swedbank“ patiriamus sunkumus.
Šiandien 18 val. 25 min. laidoje „Lietuva tiesiogiai“ bus diskutuojama tema „Ataka prieš banką: kodėl gandai sukėlė paniką?“. Laidoje dalyvaus „Swedbank“ valdybos pirmininkas Marius Adomavičius, Seimo narys Kęstutis Glaveckas ir Lietuvos banko atstovas Gediminas Šimkus.
Straipsnio komentaruose užduok klausimą laidos svečiams ir laimėk enciklopediją „Lietuvos garbės kodas“.