Lenkijos ekonomika per krizę beveik nenukentėjo, todėl vyriausybė ilgai žiūrėjo pro pirštus į emigrantus, tikėdamasi, kad Vakarų Europoje užsilaikęs sunkmetis privers juos grįžti namo.
Bet dabar nesenkantys emigracijos srautai jau ėmė kelti nerimą ir Varšuvai, nors premjeras D. Tuskas anksčiau kone nekreipė į tai dėmesio.
Neseniai paskelbta Lenkijos centrinio banko atlikta emigrantų apklausa rodo, kad politikai susidarė klaidingą nuomonę apie išvykėlius, o norint juos susigrąžinti reikia įdėti gerokai daugiau pastangų.
Surinkti duomenys paneigė mitą, kad Vakarų Europą ištikus skolų krizei emigrantų srautas iš Lenkijos sumažėjo. 2011 metais, kai Lenkijos ekonomika išaugo net keturiais procentais, emigracijos srautas vis vien didėjo.
Anketose emigrantų kasmet klausiama, ką jie veikė anksčiau Lenkijoje, kokį darbą atlieka užsienyje, kiek uždirba ir kam leidžia pinigus ir ar galvoja grįžti į tėvynę.
Šįmet pirmą kartą jų buvo pasiteirauta, kokia minimali alga priviliotų parvykti į gimtinę.
Dirbantys Olandijoje ir Jungtinėje Karalystėje lenkai atsakė, kad tėvynėje norėtų uždirbti mažiausiai 4,4, o dirbantys Vokietijoje ir Airijoje – 5 tūkst. zlotų (atitinkamai 3,5 ir 3,98 tūkst. litų).
Tiek šiuo metu Lenkijoje galima uždirbti nebent Varšuvoje, bet ne provincijos miesteliuose ir kaimuose, iš kurių kilę dauguma emigrantų. Čia algos yra 2–3 kartus mažesnės, o darbą surasti sunku.
Apklausa paneigė ir kitą mitą, kad išvykėliai paprasčiausiai ieško geresnio gyvenimo. Paaiškėjo, jog du trečdaliai lenkų išvažiuoja, kad užsidirbtų pragyvenimui Lenkijoje.
Tie emigrantai išvyksta trumpam, 3–6 mėnesiams, o parsivežtus pinigus atiduoda bankams už paskolas, sumoka už vaikų studijas. Dažnam provincijos gyventojui toks kelias yra vienintelė galimybė nebankrutuoti, nes gimtinėje darbo neranda.
Visai kitokia 600 tūkstančių emigrantų Jungtinėje Karalystėje padėtis. Didelė dalis lenkų čia be pertraukų dirba kelerius metus, gauna būsto paskolas ir solidžias pašalpas vaikams, kuria šeimas.
Vaikams įsiliejus į anglišką švietimo sistemą, dauguma ryžtasi likti užsienyje ir toliau, todėl jų galimybės grįžti į Lenkiją – itin menkos.
Jungtinėje Karalystėje dirbantys lenkai gerokai rečiau ir mažiau uždirbtų pinigų siunčia į gimtinę nei triūsiantys Norvegijoje, Vokietijoje, Olandijoje.
Emigrantai kasmet į Lenkiją parsiunčia apie 17 mlrd. zlotų (13,52 mlrd. litų) – 1,2–1,5 procento bendrojo vidaus produkto.
Įspūdingos sumos
Pasaulio bankas teigia, kad darbo emigrantų visoje planetoje iš viso yra apie 215 milijonų, o į besivystančias valstybes jie pernai persiuntė apie 400 mlrd. dolerių. Pusė šių pinigų nukeliavo į Aziją, daugiausia į Indiją – net 70 mlrd. dolerių.
Tadžikistaniečių iš užsienio persiunčiami pinigai sudaro net 47 procentus šalies bendrojo vidaus produkto, kirgizų – 31, nepaliečių – 22 proc.