Pasitarime taip pat kalbėta apie gyvulininkystės ir mėsos
perdirbimo plėtrą, mėsos produktų kilmės identifikavimą ir
pažeidimus, susijusius su prekyba turguje, nesumokamą pridėtinės
vertės mokestį.
Ministro Pirmininko spaudos tarnyba informuoja, kad pasitarime
dalyvavę Lietuvos paukštininkystės, kiaulių augintojų, mėsos
perdirbėjų asociacijų vadovai, Žemės ūkio ministerijos atstovai
teigė, jog kitais metais būtina planuoti didesnę paramą
galvijininkystei. Tikimasi, jog rugsėjį jau bus pateikta
preliminari programa, o galvijininkystei bus skiriama nuo 10 iki 15
proc. visos tiesioginės paramos.
Be to, pasiūlyta lietuviškos kilmės mėsos produktų pardavimus
skatinti ženklinat produkciją specialiu prekės ženklu, kurio
sukūrimu turėtų pasirūpinti Žemės ūkio ministerija.
„Problema ta, kad, pagal teisės aktus, iš kitų šalių į Lietuvą
atvežtų ir čia paskerstų kiaulių mėsa jau vadinama lietuviška. O
norėtųsi, kad žmogus, pirkdamas kiaulieną, žinotų, jog renkasi
Lietuvoje užaugintą ir pagamintą produktą. Tokius produktus būtų
galima žymėti specialiu ženklu“, - sako Premjeras.
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) atstovas apžvelgė
prekybą mėsa turguje. Pasak viršininko pavaduotojo A. Klerausko,
nuolat atliekama prekybininkų turguje kontrolė. Atliktų patikrinimų
rezultatai rodo, jog tų mėsos prekybininkų, kurie turi kasos
aparatus ir yra deklaravę savo pajamas, apyvarta padidėjusi, tačiau
apskritai mažėja subjektų, prekiaujančių turguje.
Anot VMI viršininko pavaduotojo, tai rodo, jog prekyboje vyksta
persiskirstymas.
Pasitarime dalyvavusios institucijos akcentavo būtinybę
stiprinti prekeivių kontrolę bei pajėgas ieškant ir likviduojant
nelegalius mėsos perdirbimo cechus. Vyriausybės vadovas pabrėžė,
jog sėkmingų rezultatų bus galima pasiekti tik bendradarbiaujant
institucijoms, pranešė Ministro Pirmininko spaudos tarnyba.