Ataskaitoje teigiama, kad apie 160 Italijos įmonių turėjo
taikyti specialius valdymo planus krizės metu. Atsižvelgiant į tai,
10 metų trukmės Italijos obligacijų palūkanų normos
gegužės-birželio mėnesiais pakilo 100 bazinių punktų, t. y. nuo 3,8
iki 4,8 proc. Investuotojai baiminasi, kad JAV centrinio banko ūkio
skatinimo programa bus nutraukta, o toks žingsnis gali sukelti
akcijų likvidumo trūkumą. Investuotojai bus linkę mažiau rizikuoti,
todėl lėšos bus skiriamos tik patikimiems aktyvams.
Be to, „Mediobanca“ atkreipė dėmesį į skirtumą tarp ilgalaikės
ir trumpalaikės Italijos skolos, nors abi sumokėti teks tuo pačiu
metu. Italijos valstybės skola siekia daugiausiai visoje Europos
Sąjungoje (ES) - kiek daugiau nei 2 trln. eurų. Priešingai nei
kitos Pietų Europos šalys, Italija nėra prašiusi finansinės
pagalbos iš ES ir Tarptautinio valiutos fondo. Tačiau gandai, kad
Italija gali nesusidoroti su užsienio skola savarankiškai, nuolatos
sklando rinkose.
Europos Komisija teigia, kad Italijos bendrasis vidaus
produktas 2012 m. sumažėjo 2,4 proc., 2013 m. - dar 1,3 proc., o
2014 m. jis kilstelės apie 0,7 proc. Vis dėlto tuo pačiu metu didės
šalies nedarbo lygis - iki 2014 m. jis turėtų pasiekti 12,2 proc.,
t. y. mažiau nei Ispanijoje, Graikijoje ir Kipre, bet daug daugiau
nei Vokietijoje ir Prancūzijoje, didžiausiose euro zonos
ekonomikose.