Lietuvos panosėje, Baltarusijoje kilęs afrikinis kiaulių maras privertė kuo skubiau už bendro stalo premjero Algirdo Butkevičiaus kabinete susėsti įvairių institucijų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT), muitinės, pasienio tarnybos, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos ir kitų - atstovus.
Budrumo signalas - raudonas
Panikos – dar nėra, tačiau Baltarusijoje kilęs afrikinis kiaulių maras verčia uždegti raudoną kontrolės signalą - imtis pačių griežčiausių saugumo priemonių.
Mat maras buvo nustatytas šalia Lietuvos sienos - Gardino srityje, Ivjevsko rajone esančiame Čiapun kaime, viename šeimos ūkių. Afrikinio kiaulių maro virusas birželio 21-ąją buvo patvirtintas ir mėginius ištyrus laboratorijoje.
Pasak VMVT direktoriaus Jono Miliaus, didžiausią rūpestį šiuo metu kelia ne 5 tarptautiniai muitinės kontrolės postai, per kuriuos transporto srautai juda į Baltarusiją ir iš jos, bet vienuolika pasienio punktų, per kuriuos čia ir atgal važinėja pasienio gyventojai, dažniausiai – pas gimines.
Per šiuos punktus žmonės iš Baltarusijos neretai atsiveža ir pašarų gyvuliams, ir maisto prekių, kurių kaimyninėje valstybėje prisiperka pigiau. Todėl labai svarbu tikrinti ir sieną kertančių žmonių rankines, ir automobilius, kad tik jokie mėsos ar pieno produktai nepatektų į mūsų šalį.
Šiuo metu Lietuva su Baltarusija neprekiauja gyvūninės kilmės produktais. Į Baltarusiją, kaip ir į Rusiją, neeksportuojamos nei gyvos kiaulės, nei skerdiena. Jų importo taip pat nėra.
Nepaisant to, veterinarinė kontrolė sustiprinta ir pasienio veterinarijos postuose. Tikrinamas ir iš Baltarusijos atvykstančių keleivių rankinis bagažas bei kroviniai.
Tačiau net ir tokių budrumo priemonių - per maža. Anot J. Miliaus, premjeras A .Butkevičius pažadėjo šiomis dienomis sukviesti ekstremalių situacijų komisiją, kuriai vadovaus vidaus reikalų ministras.
Savo ruožtu VMVT prašo, kad ypač atidūs būtų ir medžiotojai. Jie turėtų atkreipti dėmesį į šernų sveikatos būklę, o pastebėję bent menkiausius užkrečiamosios ligos požymius, nedelsiant informuoti teritorinę VMVT.
Liga - klastinga
Afrikinis kiaulių maras maždaug nuo 2005-ųjų neleidžia prarasti budrumo. Kilęs Gruzijos pasienyje, jis pamažu šliaužė per Rusiją, ir per aštuonerius metus priartėjo prie Sankt Peterburgo. O dabar trinktelėjo ir Baltarusijoje.
Anot J. Miliaus, klasikinį kiaulių marą pergudrauti yra lengviau. Svarbiausia, kad nuo jo galima apsisaugoti gyvulius vakcinuojant.
Tačiau afrikiniam kiaulių marui nėra jokio priešnuodžio. Ligą platina laukiniai žvėrys - šernai. Virusą perneša ir erkės.
Kitas jos plitimo kelias – gyvūninės kilmės produktai. Tai, ko žmonės nesuvalgo, smulkiuose ūkiuose lengva ranka sukratoma į kiaulių ėdalą. O ant žmonių stalo gali atsidurti bet kas, tarkim, iš tų šalių, kur plinta liga, atgabenti mėsos konservai.
„Baltarusiai utilizavo gyvulius maro židinyje. Jiems teko sudeginti ir tvartus, kuriuose buvo laikomos kiaulės, nes kitaip išnaikinti virusą platinančių parazitų nepavyktų“, - paaiškino J. Milius.
Maro dar nepamiršo
Afrikinis kiaulių maras Lietuvoje niekuomet nebuvo užregistruotas, tačiau rizika ligai plisti yra labai didelė. Nes įprastinių kontrolės priemonių jai sustabdyti dažnai nepakanka.
Afrikinio kiaulių maro virusas ilgai išlieka gyvybingas kraujyje, išmatose ir audiniuose, be to jį gali platinti erkės.
Norint sustabdyti ligos plitimą, neretai deginamos ne tik kiaulės, bet ir pastatai, kuriuose buvo laikomi gyvūnai, nes juose išlieka viruso nešiotojos - erkės.
Lietuvos kiaulių augintojai dar nepamiršo klasikinio kiaulių maro protrūkio 2011-ųjų birželį. Jis ilgam užkirto bet kokius gyvų kiaulių eksporto kelius. Iki šiol prekyba su Rusija gyvomis kiaulėmis nėra atgaivinta.