Priemonės, kurias dar turi patvirtinti Europos Parlamentas,
privers nuostolius pirmiausia padengti bankų savininkus ir
obligacijų turėtojus, o tik tada indėlininkus, turinčius daugiau
nei 100 tūkst. eurų.
„Svarbu, kad visa Europa susitartų ir našta nebeslėgtų mūsų
mokesčių mokėtojų“, - sakė Airijos finansų ministras Michaelas Noonanas, pirmininkaujantis šių derybų metu.
Jis
teigė, kad vyriausybėms nebereikėtų gelbėti didžiųjų bankų, be to,
dingtų ir būtinybė įsikišti kaimyninėms šalims.
Pagal siūlomas taisykles viešąsias lėšas bankams gelbėti būtų
leidžiama naudoti tik išimties tvarka, jeigu banko nuostoliai
viršytų 8 proc. visų banko įsipareigojimų. M. Nūnano teigimu, taip
didžiausia pagalbos dalis būtų suteikta paties banko narių, o ne iš
viešųjų lėšų. Jis tikisi, kad naujosios taisyklės bus parengtos
vėliausiai kitų metų pradžioje, o įsigalios nuo 2018 m.
„Toks pakeitimas labai svarbus finansiniam stabilumui Europos
Sąjungoje“, - teigė Prancūzijos finansų ministras Pjeras Moskovisis
(Pierre Moscovici) pasibaigus deryboms.
Iki šiol būtent mokesčių mokėtojai sumokėjo didžiąją dalį
finansinės pagalbos bankams. 2008-2011 metais visa pagalba siekia
4,5 trln. eurų.