„Air Lituanica" vadovas E. Zubrus ir Vilniaus meras A. Zuokas dėkojo belgams už šiltą priėmimą.
"O kur Lietuvos diplomatai, kurie dirba Briuselyje?", - šeimininkų klausė iš Vilniaus atskridęs verslininkas Antanas Guoga, tačiau belgai tik gūžčiojo pečiais. Niekas iš Lietuvos atstovų Briuselyje nematė reikalo dalyvauti šventėje ir sutikti lietuviškos skrydžių bendrovės lėktuvą. Tai nuvylė ne tik A. Guogą ir jo sužadėtinę.
Skrydis iš Briuselio į Vilnių buvo palydėtas vandens patrankų purslais - tokia tradicija, kai į dangų pakyla naujos bendrovės pirmasis lėktuvas.
Tikisi sėkmės
Dar šią vasarą lietuviai iš Vilniaus skraidins į Amsterdamą ir Berlyną. Per pirmuosius skrydžius lėktuve bus užimta daugmaž 70 proc. vietų – tiek, kad skrydis būtų pelningas. Tiesa, bent jau kol kas apie du trečdalius bilietų maršrutu Briuselis-Vilnius perka užsieniečiai.
„Air Lituanica“ vadovas Erikas Zubrus viliasi, kad menkesnė lietuvių dalis pirkėjų būryje ilgainiui augs, o atsargumas renkantis naują oro bendrovę mažės.
„Jau nudirbome didelį darbą ruošdamiesi skrydžiams, tačiau priekyje lakia dar daug didelių darbų, kad mumis patikėtų keleiviai", - prieš kylant lėktuvui į Briuselį kalbėjo „Air Lituanica" vadovas E. Zubrus.
Atgal iš Briuselio vakar prieš vidurnaktį parskridusiame lėktuve buvo užimta daugmaž pusė vietų. Pasak E. Zubraus, bilietai perkami gerai, tad tikimasi, kad užmojį 70 proc. orlaivio užimtumą vasaros mėnesiais pavyks įgyvendinti.
Kitomis šios vasaros kryptimis prekyba bilietais turėtų įsibėgėti artimiausiu metu. E. Zubrus mano, kad Amsterdamas bus paklausus tarp tų, kurie ieško jungiamųjų skrydžių, o Berlyną rinksis verslo atstovai.
Linkėjo ekonominės sėkmės
„Lietuva nebebus ta šalis, kuri tik importuoja pervežimo paslaugas. Lietuva bus šalis, kuri pati rengia skrydžius", - per pirmojo skrydžio iškilmes TVOU kalbėjo Vilniaus meras Artūras Zuokas.
Jis leidosi į pirmąjį „Air Lituanica" skrydį – ir išmėginti naujos oro bendrovės teikiamų paslaugų, ir darbo Briuselyje reikalais. „Žinoma, smalsu dalyvauti šiame pirmajame, istoriniame skrydyje. Šiandien mes neturėtume pirmojo skrydžio, jei drauge nedirbtų skirtingos institucijos – Vilniaus savivaldybė, Susisiekimo ministerija, Vilniaus oro uostas", - lrytas.lt kalbėjo A. Zuokas.
Anot jo, „Air Lituanica" pasirinko labai gerą laiką startui, tačiau įspėjo, kad lengva nebus: „Kelią nueina tik tas, kas eina". Jis džiaugėsi ir dėkojo skirtingo verslo, dažnai konkuruojančio tarpusavyje, atstovams, kad jie sugebėjo susitelkti ir tapti vienos įmonės akcininkais.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius oro bendrovei, kurios pavadinimas siejamas su legendinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžiu per Atlantą, linkėjo ekonominės sėkmės ir saugių skrydžių.
Tikisi skraidyti dažnai
Pirmuoju skrydžiu Briuselį pasiekė ir vienas iš „Air Lituanica" investuotojų Antanas Guoga su sužadėtine Aiste Šlapokaite.
„Skrendu iš patriotiškumo, noriu palaikyti lietuvišką oro bendrovę. Svarbu kurti lietuvišką produktą, lietuvišką paslaugą. Be to, tikiuosi kad man ateityje šita Vilniaus-Briuselio kryptis bus labai naudinga, jei tektų dirbti Briuselyje", - kalbėjo į Europos Parlamentą pretenduojantis A.Guoga.
Verslininkas ir anksčiau ketino investuoti į lietuvišką aviaciją, tačiau planų atsisakė, o šįkart tikino nedvejojęs ryždamasis patikėti skrydžių įmonei „Air Lituanica" savo pinigus.
Planuose – pusė milijono keleivių
Nuo birželio 30 dienos „Air Lituanica" skraidina iš Vilniaus į Briuselį. Skrydžiai bus vykdomi kiekvieną dieną – išvykimas iš Vilniaus 18 val. 30 min., išvykimas iš Briuselio – 20 val. 35 min. Kelionė į vieną pusę truks 2 val. 20 min.
Nuo liepos 8 dienos „Air Lituanica" kasdien skraidins į Amsterdamą. Lėktuvas kils iš Vilniaus kiekvieną rytą 6 val. 25 min., iš Amsterdamo į Vilnių – 10 val. Kelionės trukmė – 2 val. 15 min.
Nuo rugpjūčio 5 dienos „Air Lituanica" pradės skrydžius iš Vilniaus į Berlyną. Pirmadieniais, trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais „Air Lituanica" lėktuvas iš Vilniaus kils 13 val. 55 min., iš Berlyno – 15 val. 10 min. Skrydis truks 1,5 val.
Šių metų rudenį „Air Lituanica" iš Vilniaus oro uosto pradės skrydžius ir į Maskvą, Miuncheną ir Prahą.
Iki 2015 m. kompanijos skrydžių žemėlapį sudarys 13-16 maršrutų, per metus planuojama pervežti po 500-600 tūkst. keleivių, iš kurių daugiau nei pusė – verslo ir turizmo keleiviai, Lietuvoje išleidžiantys daugiau kaip 150 mln. litų per metus. Įmonės veikla Lietuvoje sukurs apie 1500 darbo vietų.
Komercinio bendradarbiavimo sutartis su Estijos oro bendrove „Estonian Air" leis „Air Lituanica" klientams rinktis ir jungiamuosius skrydžius į daugiau nei 100 miestų.
Siūlo trijų kainų bilietų
„Air Lituanica" keleiviams siūlo trijų tipų bilietus.
„Eco Travel" bilietai skirti norintiems sutaupyti, „Flexi Travel" skirti tiems, kuriems reikalingas lankstumas – šiuos bilietus įsigiję keleiviai galės keisti skrydžio laiką pasikeitus kelionės planams.
„Club" tipo bilietai siūlomi ieškantiems komforto – „Air Lituanica" suteiks galimybę laukti skrydžio verslo klasės laukiamuosiuose, greitos saugumo patikros paslaugą, o pasikeitus kelionės planams, bilietus bus galima grąžinti. Bilieto kaina prasideda nuo 300 litų.
Verslas palaikė aviatorius
83 proc. „Air Lituanica" akcijų priklauso Vilniaus miesto savivaldybės įmonei „Start Vilnius", o likusi dalis akcijų – 17 proc. – „Air Lituanica Club".
Bendrovė „Air Lituanica Club", jungianti juridinius ir privačius asmenis iš Lietuvos ir užsienio, ketvirtadienį pasirašė investicijų sutartį ir įsigijo oro bendrovės „Air Lituanica" akcijų už 4,1 mln. litų. Taip pat „Air Lituanica Club" skirs savo atstovą ir į skrydžių bendrovės valdybą.
Bendrai veiklai „Air Lituanica Club" susijungė 26 investuotojai: „MG Baltic Investment", „Panevėžio keliai", „SBA", „Vičiūnai group", Antanas Guoga, Jonas Garbaravičius, „Hanner", „Pieno žvaigždės", „Arvi ir ko", „Balsas.lt", „Lietuvos rytas", Lietuvos restoranų ir viešbučių asociacija, Lietuvos krepšinio federacija, IDW Manekenų pasaulis, „Management and accounting services", Advokatų profesinė bendrija ADLEX, „Modus grupė", „Baltic optical disc", „Vilniaus vystymo kompanija", „Enercom Capital", „Nesė Group", „Omnios grupė", „BS Holding", „Vyspra", „Ortizai", „Laxford investment limited".
