Marijampolės kultūros centre šia proga buvo atidaryta paroda-konkursas „Architektūra: Kaunas 2013“, diplomais apdovanoti geriausių darbų autoriai.
Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas Gintaras Prikockis pirmiausia pakvietė tylos minute pagerbti anapilin iškeliavusių kolegų Alfredo Paulausko, Albino Bielskaus ir Henriko Bronušo atminimą.
Šiemet profesoriui Vladui Stauskui buvo įteikta Vyriausybės Kultūros ir meno premija; Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklą ir Nacionalinę kultūros ir meno premiją gavo Eugenijus Viktoras Miliūnas; praėjusiais metais Architektūros riterio ordinais buvo įvertinta Jurgio Rimvydo Palio bei Alvydo Prano Steponavičiaus veikla.
Konkurse „Architektūra: Kaunas 2013“ buvo septynios nominacijos.
Už geriausią pramoninio pastato architektūrą buvo apdovanoti Dalius Šarakauskas ir Kristina Burdulytė, projektavę gamyklą „Ryterna“ (Kauno rajone, laisvojoje ekonominėje zonoje).
Geriausiu visuomeninio pastato projektu vertinimo komisija pripažino marijampoliečių Gintauto Vieversio, Tomo Eidukevičiaus, Andriaus Byčenkovo ir Simonos Vyšniauskaitės projektuotą Palaimintojo Jono Pauliaus II-ojo bažnyčią Marijampolėje.
Marijampoliečiai architektai G. Vieversys, Reda ir Algirdas Marcinkevičiai, Arvydas Bekeris, T. Eidukevičius, A. Byčenkovas bei Donatas Valiukas nugalėjo nominacijose „Už geriausią miesto parką“ (Marijampolės poezijos parkas) bei „Už meilę ir meną Marijampolės kiemuose“.
„Už kraujo upę (pagal „Eglę Žalčių karalienę“). Taip vadinosi nominacija, kurioje nugalėjo architektas Marius Ivaškevičius, projektavęs Nemuno ir Neries upių maksimalių vandens lygių užliejamas teritorijas Kauno mieste.
Už nesavanaudišką rūpinimąsi architektūros ateitimi diplomą pelnė Jaunųjų architektų klubas.
Ypatingų statinių kategorijoje geriausiu buvo pripažintas jaunų architektų Ryčio Račiūno ir Viktoro Mažeikio projektuotas lauko tualetas.
Retokai į vieną būrį susibėgantys architektai Marijampolėje diskutavo apie šio miesto viešųjų erdvių dabartį bei ateitį, apsilankė Poezijos ir Vytauto parkuose, dairėsi po rekonstruotą J. Basanavičiaus aikštę, vertindami kolegų marijampoliečių darbą.
Įgyvendintus miesto architektų projektus puikiai vertina ir gyventojai, gausiai lankantys Poezijos parką, besidžiaugiantys sutvarkytu senamiesčiu, atgijusiu Vytauto parku.
