JAV esantis Mičigano universitetas du kartus per mėnesį, penktadienį, 10 val. ryto savo internetinėje svetainėje paviešina svarbius vartotojų apklausų duomenis, kuriais remiasi JAV investuotojai.
Informacijos agentūra „Thomson Reuters“ buvo sudariusi išskirtinį sandėrį su Mičigano universitetu – agentūra mokėjo universitetui per 1 mln. JAV dolerių kasmet už tai, kad apklausų duomenis jos klientai gautų 9 val. 55 minutės, rašo nytimes.com.
Tačiau elitinė pačių turtingiausių investuotojų grupelė mokėjo papildomą 6 tūkst. dolerių mėnesinį mokestį, kad gautų informaciją 9 val. 54 min. 58 sekundės – 2 sekundėmis anksčiau, nei kiti biržos dalyviai.
Kadangi apklausų rezultatai skelbiami kas antrą savaitę, galima apskaičiuoti, kad už šią privilegiją investuotojai paklodavo apie 190 tūkst. litų (72 tūkst. JAV dolerių) per metus.
Nors atrodo, kad dvi sekundės nėra daug, tačiau kai biržose veiksmus atlieka kompiuteriai, milijonus gali atnešti ir sekundės dalys. „Thompson Reuters“ duomenis pateikdavo tokiu formatu, kurį buvo galima iškart suvesti į kompiuterius ir pirmiems susirinkti visą pelną.
Tačiau atrodo, kad prekybai aukso vertės laiku atėjo galas. Balandį buvęs „Thompson Reuters“ darbuotojas apskundė, jo nuomone, nesąžiningą įmonės veiklą, rašo nytimes.com.
Niujorko teisininkai šiuo metu nagrinėja, ar 2 sekundžių pranašumo suteikimą galima laikyti skaidria ir tinkama veikla. Tyrimo metu paslaugos teikimas sustabdytas, nors naujienų agentūros atstovai tikina, kad „Thompson Reuters“ nenusižengė jokiam įstatymui.
„Thompson Reuters“ mano, kad naujienų agentūros gali nebaudžiamos teikti nevyriausybinę informaciją savo klientams. Visuotinai pripažinta, kad naujienų agentūros konkuruoja tarpusavyje, klientams siūlydamos kuo aktualesnę informaciją, kad ja remdamiesi jie galėtų priimti tikslesnius ir geriau apsvarstytus sprendimus“, - teigė įmonės atstovas spaudai Lemuelis Brewsteris.
Anot nytimes.com, teisės ekspertai tvirtina, kad „Thomson Reuters“ nenusižengė jokiems įstatymams – nei ankstyvas viešai prieinamos informacijos suteikimas, nei jos panaudojimas asmeninei naudai nėra laikomas pažeidimu.
Tačiau JAV pareigūnams ir investuotojams tokia praktika sukėlė ne vieną klausimą dėl sąžiningo prekiavimo akcijų biržoje.
Prižiūrinčių institucijų tikslas yra sukurti vienodas sąlygas visiems investuotojams, o elitinė geriau informuota grupelė šias sąlygas iškreipė.
Ši istorija parodo, kad JAV įstatymus dar reikia pritaikyti atvejams, kai biržoje akcijomis prekiauja kompiuteriai, rašo nytimes.com.
Šiuo metu kompiuteriniai algoritmai atlieka apie pusę visų JAV akcijų biržos sandorių.
Jų valdytojai įgauna pranašumą rinkoje, net jei gauna informaciją bent dalimi sekundės anksčiau, nei konkurentai. Tuo tarpu pastarieji sukandę dantis laukia, kol JAV įstatymai pavys į priekį nurūkusias investavimo technologijas.
Parengė Aurimas Abišala
