„Ko gero, daug kas nepatikės, tačiau iš šalia mūsų daugiabučių esančių gėlynų per kelerius metus buvo pavogtas tik vienas rožės krūmas.
Jis, žinoma, buvo labai gražus ir mums jo gaila, bet daugiau vagių nesulaukėme“, – kalbėjo Tuskulėnų g. 13-ojo namo gyventoja ir bendrijos pirmininkė Irena Mačiulienė.
Sklypą sugebėjo išsinuomoti
Reto Vilniaus daugiabučio gyventojai gali pasigirti, kad po langais turi savo sodą poilsiui, rašo „Lietuvos ryto“ priedas „Sostinė“.
Tuskulėnų 13-asis namas gali tuo mėgautis, nes energinga bendrijos pirmininkė I.Mačiulienė sugebėjo aplink namą 99 metams iš valstybės išsinuomoti 18 arų sklypą.
Šis dviejų laiptinių daugiabutis buvo renovuotas vienas pirmųjų Vilniuje. Jo gyventojai tokiam sprendimui ryžosi beveik prieš dešimtmetį.
„Tikėjomės pasistatyti naują priestatą.
Tuomet mūsų namo vertė būtų gerokai padidėjusi, tačiau dėl kai kurių gyventojų keisto ir įtaraus požiūrio į tokias permainas šios idėjos teko atsisakyti“, – pasakojo I.Mačiulienė. Kai nepavyko pasistatyti priestato, ji nusprendė, kad išsinuomotoje žemėje reikia sukurti gyventojų poilsiui tinkamą aplinką.
Gėlynus prižiūri patys
Kasmet vis gražėjančiais ir gausėjančiais gėlynais rūpinasi patys Tuskulėnų g. 13-ojo namo gyventojai.
Gėles sodina ir prižiūri viena namo senbuvė, o žolę nupjauna samdomas darbininkas.
„Nors mūsų gėlininkė kartais ir supyksta, ir pasibara, šio darbo nemeta. Jai patinka rūpintis augalais.
Pasisekė mums rasti ir sąžiningą vyriškį, kuris tik už penkiasdešimt litų kruopščiai nupjauna žolę“, – džiaugėsi I. Mačiulienė.
Tiesa, nei jai, nei kitiems namo gyventojams už iš širdies tvarkomą aplinką nereikalingi jokie įvertinimai.
„Jei kam smagu ir gražu praeiti pro mūsų sodelį, tai pats didžiausias įvertinimas“, – tikino I. Mačiulienė.
Pastangas įvertino seniūnija
Daugiau nei dešimtmetį Baltupio g. 167F gyvenančių Laimos ir Vytauto Vainilavičių kotedžo išpuoselėta aplinka pripažinta gražiausia Verkių seniūnijoje.
„Čia atsikėlę gyventi iš karto ėmėmės tvarkyti namų aplinką. Teko ir žemių nemažai atsivežti, ir medžius sodinti, ir gėlynus užsiveisti.
Vidiniame kiemelyje pasistatėme nedidelį šiltnamį, kur užsiauginame daržovių“, – rodydamas savo valdas pasakojo V. Vainilavičius.
Be to, jis su žmona prižiūri ir šalia jiems priklausančio kotedžo esantį valdišką sklypą – čia prisodino gėlių, nupjauna veją.
„Gerai, kai vyras pensininkas, – gali ir šiltnamiais pasirūpinti, ir gėlynus palaistyti. Nors šiais laikais gėlių per daug lepinti nereikia, nes jos parduodamos su vazonais, kuriuose pridėtų trąšų pakanka visai vasarai“, – kalbėjo ponia Laima.
Ji namuose įkūrusi dar ir grožio saloną, todėl prie savo gausiai vešančių gėlių, kurių vien terasoje sukabinta beveik trisdešimt nemenkų vazonų, rankų dažnai neprikiša.
Sudarė verslo mainų sutartį
Tačiau vien L.Vainilavičienės vyro pastangų tokiai gausiai augalijai prižiūrėti ne visada pakanka. Todėl moteris sudarė nerašytą verslo sutartį su viena savo kliente.
Gėlininkystės verslą turinti klientė, kurios visa šeima lankosi grožio salone, pataria, kokių augalų įsigyti, ir padeda juos prižiūrėti.
„Ir mums naudinga, ir jiems apsimoka. Kai metų pabaigoje sudarome balansą už vieni kitiems suteiktas paslaugas, skolų beveik nelieka“, – dalijosi verslininkės patirtimi L. Vainilavičienė.
Klausimas, ar dažnai gėlynuose, sode ar šiltnamyje apsilanko ilgapirščiai, jos vyrą net nustebino: „Ką jūs! Dar nė karto nebuvome apvogti. Nors aplink dažnai vaikšto benamiai ir asocialūs asmenys, jie savose valdose nevagia.“
