Palangos atstovams pristatytos idėjos, kaip galėtų atrodyti
Šventosios uostas. Palangos savivaldybė informuoja, kad šalia uosto
infrastruktūros būtų pasirūpinta žmonių traukos centrais -
siūloma krantinėje įrengti pėsčiųjų alėją, o uoste galbūt
įrengti įdomesnės architektūros komercinių objektų, tokių kaip
viešbutis ar buriavimo mokykla.
Pietinį uosto molą, iš kurio yra likę vertikalūs poliai,
siūloma palikti pramogautojams, o šalia formuoti naują molą,
atvirą pėstiesiems - ant jo galėtų būti ir į jūrą
nusileidžiantys laiptai. Būtų siekiama, kad uostas neliktų
atsietas nuo kurorto, o plėtotųsi drauge, pėsčiųjų ir
rekreacijos zonomis sujungiant jį su pagrindine miesto gatve.
Uosto infrastruktūros įrengimas, Klaipėdos uosto direkcijos
duomenimis, galėtų kainuoti apie 200 mln. litų. 140 mln. litų
tikimasi gauti iš Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų: šis
projektas yra įtrauktas į Susisiekimo ministerijai pateiktą
2014-2020 metais numatomų įgyvendinti projektų sąrašą.
„Akivaizdu, kad projekto įgyvendinimas yra prasmingas, todėl
išdrįsome pamodeliuoti į ateitį. 2015-2016 metų perspektyvoje,
atsižvelgiant į vykdomų darbų grafikus ir gavus ES paramą,
galėtų būti statomi uosto molai, uosto krantinės, tvarkomos
Šventosios miestelio centrinės dalies rekreacinės erdvės, vykdomi
komerciniai projektai uosto teritorijoje ir šalia jos. Būtų puiku,
jei 2016-aisiais Šventosios uostas taptų atviras ir patrauklus tiek
vandeniu, tiek sausuma atvykstantiems lankytojams bei miesto
svečiams“, - pranešime cituojamas Klaipėdos uosto direkcijos
generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Savivaldybė, savo ruožtu, turėtų pasirūpinti viešųjų
erdvių tvarkymu, taip pat - kompleksiniu užstatymo planu, kad
išliktų nuo miesto link uosto vedantys pėsčiųjų takai ir
viešosios erdvės.
Šventosios uostas iškilmingai atidarytas 2011-ųjų metų
birželį, tačiau praėjus vos 10 dienų jį teko uždaryti, kai
įplaukos kanalą smėliu užnešė vėjas.