Šios itin uždaros šalies lyderis Kim Jong-unas negailėjo pagyrų rekonstrukcijos projektą pateikusiai įmonei „PLT Planning and Architecture”, kurioje darbuojasi K.Kazlauskas.
Maža to, režimo vadovas pakvietė šiuos architektus atnaujinti ir sostinės Pchenjano oro uostą.
Sprendimas paversti karinį Vonsano oro uostą civiliniu vertinamas įvairiai. Dalis Šiaurės Korėjos ekspertų prabilo apie tai, kad nuskurdusi valstybė linkusi labiau atsiverti užsieniui ir pradėti gaivinti savo ekonomiką.
Kiti įsitikinę, jog apie pusę milijardo litų kainuosianti oro uosto rekonstrukcija yra pasišaipymas iš badą kenčiančių šalies gyventojų.
Kad ir kaip būtų, K.Kazlauskui tai rimtas žingsnis pripažinimo link.
Įkvėpimo šaltinis – būgnai
Architektūros mokslus Lietuvoje ir Škotijoje krimtęs K.Kazlauskas nuo 2012 metų pavasario pradėjo dirbti tarp Honkongo ir Šanchajaus įsikūrusioje įmonėje „PLT Planning and Architecture”.
Nors vietos bendrovės aršiai konkuruoja ir stengiasi samdyti tik patyrusius ir garsius architektus, ką tik mokslus baigusiam K.Kazlauskui pavyko įtikinti būsimus darbdavius, kad jis yra tinkamas užimti vietą komandoje.
„Man šiek tiek pasisekė. Nors mano patirtis tikrai neprilygo Azijos standartams, vadovui pasakiau, kad turėtų leisti išbandyti jėgas jauniems architektams. Juk nuo kažko pradėti reikia”, – pasakojo jaunas architektas.
Bet jokie mokslai negalėjo parengti iššūkiui, kuris laukė ateityje: projektuoti oro uostą šalyje, laikomoje paskutiniu socializmo bastionu mūsų planetoje.
„Prieš pradedant kurti reikia idėjos. Kartu su vadovu mąstėme, kas šaliai, kuri pasaulyje yra unikali visais atžvilgiais, galėtų suteikti bent šiek tiek žavesio”, – prisiminė K.Kazlauskas.
Šiaurės Korėjos gyventojai garsėja tradiciniais šokiais, kurių metu mušami įvairios formos būgnai. Pasigavęs šią idėją architektas parinko dvi būgnų formas ir pritaikė jas projektuodamas oro uostą.
Įgaubto būgno forma pasirinkta vidiniam iš kabančių stiklinių sistemų sudarytam fasadui.
Išorinei metalo konstrukcijų struktūrai pasitelkta išgaubto būgno forma.
Rezultatas – oro uostas primena 2 būgnus, supamus įtemptų virvių. Vienas „būgnų” bus skirtas vietos, kitas – tarptautiniams skrydžiams.
Dar laukia ilgas kelias
Unikalus oro uosto bruožas – centrinėje dalyje numatytas parkas su želdynais ir vandens instaliacijomis, skirtas laukiamojo salei.
„Nelygu oro sąlygos, parkas gali būti atviras arba tapti žiemos sodu. Abejoju, ar pasaulyje yra bent vienas oro uostas, turintis atvirą parką.
Ar tai įmanoma įgyvendinti, teko konsultuotis su oro uostų specialistais Honkonge”, – sakė K.Kazlauskas.
Pašnekovas džiaugėsi, kad jo sukurtas projektas patiko pačiam Kim Jong-unui, bet pripažino, jog dar laukia ilgas kelias.
Mat tai – tik projekto koncepcija, o jo pasiūlymas gali įstrigti biurokratinio aparato stalčiuose ir neišvysti dienos šviesos.
Tačiau jei viskas pavyktų, atnaujintas oro uostas galėtų tapti tikra Šiaurės Korėjos vizitine kortele, įrodymu, kad verslininkai ir turistai pagaliau laukiami itin izoliuotoje šalyje.
Pagal dabartinius planus, Vonsano oro uostas galėtų priimti 1,2 mln. keleivių (Vilniaus oro uostas pernai jų sulaukė 2,2 mln.).
Užsakovai – neįprasti
„Kaip mes juokaujame, dirbame kitu kampu”, – šyptelėjo K.Kazlauskas, paklaustas, ar „PLT Planning and Architecture” dažnai renkasi tokius neįprastus užsakovus.
Šios įmonės darbdavių sąraše – ne tik Azijos, bet ir Pietų Amerikos, Irako užsakovai.
„Pavyzdžiui, Hilos miestas Irake buvo nuniokotas karo metu. Jo valdžia paprašė pateikti naujo miesto, kuriame turi būti apgyvendinta 300 tūkst. irakiečių, viziją.
Esame labai maža įmonė, tačiau kuriame milžiniškų projektų koncepcijas”, – pasakojo K.Kazlauskas.
Nors įmonė su užsakovais bendradarbiauja neatsižvelgdama į politinius ar karinius konfliktus, kartais dėl tokio požiūrio tenka skaudžiai nudegti.
„Pasitaiko klientų, kurie nori visko greitai, žadėdami už pristatymą sumokėti, bet jį gavę tiesiog dingsta kaip į vandenį.
Siekdami išlikti rinkoje kartais dirbame be išankstinio apmokėjimo: jei tas klientas ir nepirks mūsų projekto, gal kitam rekomenduos”, – aiškino architektas.
Kartais su paslaptingais užsakovais net nepavyksta susitikti: kai kurie klientai su architektais bendrauja per tarpininkus. O kinai – atviresni. Jie mėgsta svarbias sutartis sudaryti per verslo pietus.
Uždaroje šalyje bręsta pokyčiai?
Pastaruoju metu pasirodo vis daugiau pranešimų apie mėginimus Šiaurės Korėjos ekonomiką padaryti bent kiek atviresnę.
2012 metų rudenį viešbučių tinklas „Kempinski” pranešė apie planus įsikurti didžiausiame šalies viešbutyje – 105 aukštų pastate. Jo pamatai buvo išlieti prieš tris dešimtmečius, tačiau statybos darbai įsibėgėjo tik pastaraisiais metais.
Rinkos analitikai tuomet prognozavo, kad Šiaurės Korėja galbūt ketina atsiverti turistams. Tačiau po užsitęsusių derybų „Kempinski” nutarė atsitraukti.
Šių metų pradžioje staigmeną pateikė „Google” vadovas Ericas Schmidtas. Jis nuvyko į Šiaurės Korėją privataus pokalbio apie laisvo ir atviro interneto svarbą.
Po tris dienas trukusio vizito žurnalistų sutiktas Pekino (Kinija) oro uoste E.Schmidtas pasakojo, kad mėgino išaiškinti komunistinės šalies vadovams, kaip ekonomiškai nenaudinga neturėti laisvo interneto.
Apsilankęs Kim Il-sung’o universitete „Google” vadovas tapo pirmuoju Vakarų verslininku, kuriam buvo parodyti vietinių kompiuterijos studentų naudojimosi internetu įgūdžiai.
***
• Suprojektuoto oro uosto pakilimo tako ilgis – 3,5 kilometro.
• Bendras oro uosto pastatų plotas - 24 tūkst. kvadratinių metrų (palyginimui – Kauno oro uosto plotas yra apie 7,5 tūkst. kvadratinių metrų, Vilniaus – per 37 tūkst. kvadratinių metrų).
• numatoma projekto kaina – apie 530 mln. litų (200 mln. JAV dolerių).
• Oro uostas galės priimti 12 lėktuvų vienu metu.
• Projekte numatyta, kad abu pastatai bus dviaukščiai – pirmas aukštas skirtas komercinei zonai ir laukimo salėms, o antras – išvykimo salėms.
• Atnaujintas oro uostas per metus galėtų aptarnauti 1,2 mln. keleivių (Vilniaus oro uostas 2012 metais aptarnavo 2,2 mln. keleivių).