Plungės rajone, Kulių miestelyje, gyvenantys žmonės šiuo metu varsto trijų maisto parduotuvių duris. Dvi iš jų priklauso bendrovei „Paalančio medis“.
Trečioje, pastatytoje maždaug prieš metus ir priklausančioje individualiai įmonei, prekiaujama ne tik maistu, bet ir pramoninėmis prekėmis.
Mėsos gaminių kuliškiai nusiperka ketvirtoje – ūkininko Kazimiero Baginsko krautuvėlėje. Kiek dar laiko apie 1,2 tūkst. gyventojų turintis miestelis išlaikys tiek parduotuvių?
Vienai parapijai per daug
„Neišlaikys. Trijų maisto parduotuvių vienai parapijai nebereikia“, – patikino bendrovės „Paalančio medis“ bendraturtė Rasa Viršilienė.
Naują parduotuvę Kuliuose bendrovė su „Aibės“ iškaba atidarė prieš porą metų. Senąją, esančią pačiame miestelio centre, ketina uždaryti.
Kada? Nulems patalpų, kurioje dirbama, nuomos mokestis. Jei jis nemažės, anot savininkų, ilgai nepavyks išsilaikyti.
„Jei ne „Aibė“, mūsų verslo miestelyje nebebūtų. Tik tuomet, kai prieš kelerius metus prisijungėme prie įmonių aljanso, galėjome lengviau atsikvėpti“, – sakė R.Viršilienė.
Konkuruoti neįstengia
Kauno rajone įmonė „Talismanas tau“ valdo šešias parduotuves. Dvi iš jų yra Raudondvaryje, kitos – Bernatonių, Paparčių ir dar poroje kaimų.
Pasak įmonės savininko Arturo Mackevičiaus, viena priežasčių, kuri riečia smulkųjį verslą į ragą, – konkurencija su didžiaisiais prekybos tinklais.
Tiekėjai mažiesiems pardavėjams nedaro tokių didelių nuolaidų, kokias suteikia daug prekių perkantiems prekybos centrams.
Kaimo parduotuvėse kai kurios prekės pigesnės tik todėl, kad jas tiekia smulkieji gamintojai.
„Prekybos centrų konkurencijos atremti neįmanoma. Tik smarkiai taupydami įstengiame sudurti galą su galu. O dar lyg tyčia valdžia minimalią algą pakėlė žiemą, kai prekyba apskritai vos krutėjo.
Ko tik nedarėme, kad išliktume. Ir darbo laiką trumpinome, ir pardavėjos pakaitomis dirbo, kad tik apskritai darbo neprarastų“, – sakė A.Mackevičius.
Pradėjus merdėti prekybai, jis šiek tiek anksčiau uždarė vieną savo parduotuvių. Jos neliko Naujatriobių kaime, kuriame glaudžiasi vos 30 sodybų.
Gelbėja tiktai alus
Anot A.Mackevičiaus, mažosioms parduotuvėms dalį prekių tiekia smulkesni tiekėjai, kurie prekybos centrams neįdomūs, nes neįstengia nei dešrų daug prirūkyti, nei duonos pakankamai prikepti.
Dar vienas išskirtinis provincijos parduotuvių bruožas – gerokai didesnė nei kitur alaus įvairovė.
„Vienoje iš dviejų mano parduotuvių Raudondvaryje jo parduodama apie 80 rūšių. Turime sutartį su smulkiaisiais aludariais, kurie specialiai mums verda alų“, – sakė pašnekovas.
Šiemet jis greta parduotuvės, esančios kone prie pat Raudondvario pilies vartų, atgaivino ir senokai primirštą alaus barą. Anot A.Mackevičiaus, šiuo metu tenka taip organizuoti prekybos verslą, kad vienos parduotuvės bėdas pridengtų kitos sėkmė.
Mat atokiau Raudondvario centro esanti „Talismano“ parduotuvė įsmuko į nuostolių duobę. Uždarius remontui pro ją sukančią gatvę, per metus nuo pernykščio iki šių metų birželio ji patyrė 300 tūkst. litų nuostolių.
A.Mackevičius neneigė, kad didžiąją kaimo parduotuvių apyvartos dalį sudaro prekyba cigaretėmis ir alkoholiu.
„Jei tik valstybė panorėtų sunaikinti smulkųjį verslą, pakaktų atimti iš elgetos lazdą – uždrausti visu tuo prekiauti“, – neslėpė pašnekovas.
Kaime parduotuvių vis mažiau
„Creditreform Lietuva“ duomenimis, pastaruoju metu bankrotai šienauja maisto produktų bei statybinių ir buities prekių mažmenininkus.
Palyginti su pirmuoju 2012-ųjų pusmečiu, šiemet parduotuvių bankrotų buvo 9,5 proc. daugiau. Gausiau bankrutavo maisto produktų (pernai 30, šiemet 37), drabužių ir tekstilės (pernai 8, šiemet 12), elektronikos prekių (atitinkamai 4 ir 7) mažmenininkai.
Ten, kur vyksta prekybos koncentracija, bankrutuoja senesnės parduotuvės. Pavyzdžiui, pernai su rinka atsisveikino 3 nespecializuotos maisto parduotuvės, įsteigtos iki 1999 metų. Šiemet tokių buvo net 11.
Penkiuose didmiesčiuose ir jų priemiesčiuose su pirkėjais šiemet atsisveikino šiek tiek mažiau parduotuvių nei pernai. Tačiau likusiose 50 savivaldybių mažmenos įmonių bankrotų beveik dvigubėjo – nuo 21 iki 39.
Ekspertų nuomone, parduotuvių bankroto gausėjimą regionuose skatina emigracija, prekybos koncentracija ir padidėjusi minimali alga.
