Paskolų fiziniams asmenims burbulas Rusijoje išsipūtęs taip, kad jau seniai turėjo sprogti. Tačiau tai nenaudinga Kremliui.
Antai tikrai ne pats didžiausias bankas „Sviaznoj” paskelbė, kad per 2012-uosius klientų, turinčių 5 ir daugiau paskolų, skaičius išaugo nuo 6 iki 19 procentų.
Vidutiniškai kiekvienas klientas pasiskolinęs daugiau nei pusę milijono rublių (40 tūkst. litų). Tai dvigubai daugiau nei vidutinis metų atlyginimas Rusijoje, rašo „Lietuvos rytas“.
Tokia padėtis toli gražu ne viename banke. Pastebėta, kad per pastaruosius porą metų atsirado nemažai žmonių, kurie naują paskolą ima kas 4–6 mėnesius. Vien tam, kad galėtų padengti ankstesnes.
Visa tai panašu į vaikščiojimą peilio ašmenimis: jei sykį nepavyks gauti kredito, žlugs visa finansų piramidė ir pasipils ieškiniai. Beje, išieškotojai jau pripažįsta, kad jiems darbo gerokai pagausėjo. Mat pradelstų skolų suma Rusijos bankuose šių metų liepą priartėjo prie pusės trilijono rublių (40 mlrd. litų).
Tai, kad žmogus vienu metu yra paėmęs tris ar penkis kreditus, jau nieko nestebina. Tačiau yra ir tokių, kurie turi po 17–20 paskolų.
Kai kuriuose šios šalies regionuose iš esmės visi ekonominiu požiūriu bent šiek tiek aktyvūs žmonės prasiskolinę bankams. Akivaizdu, kad griūtis neišvengiama.
Tačiau jos greičiausiai teks dar palūkėti. Kaip portalui FinNews.ru aiškino atsisakęs prisistatyti vieno stambaus banko atstovas, šie paskolų gavėjai kartu yra ir geriausi dabartinės valdžios rinkėjai.
„Valstybė rūpinasi, kad skolininkų niekas neliestų, nes jie – prezidento Vladimiro Putino šalininkai. Už lojalumą jie turi galimybę gerai gyventi: išperkamąja nuoma įsigytu automobiliu važiuoja į prekybos centrą, kuriame į skolą perka skalbiamąją mašiną.
Jei juos kas nors priverstų grąžinti pasiskolintus pinigus, šie žmonės kaipmat suvoktų, kad iš tiesų jie gyvena labai blogai”, – aiškino anonimas bankininkas.
Tai nėra laužta iš piršto. Mat vieno nemažo banko administracijai buvo persiųstas laiškas iš prezidento kanceliarijos. Jame banko klientė dėkojo asmeniškai V.Putinui už tai, kad iš banko gavo paskolą.
Tad valdžia visais įmanomais būdais stengiasi, kad bankininkai toliau skolintų žmonėms. Kita vertus, vartojimas juk skatina ekonomiką, kuri Rusijoje ėmė akivaizdžiai strigti.
Todėl Kremlius sukūrė gudrų planą, kaip pakelti ūkį, ypač automobilių pramonę.
Įsigyjantiems naujus rusiškus automobilius, kurie kainuoja iki 700 tūkst. rublių, numatytos lengvatinės paskolos: vietoj įprastų 13–14 proc. metinių palūkanų bankininkai ima vos 4–5 proc., nes skirtumą padengia valstybė.
Tokia ekonomikos gaivinimo programa gal ir nebloga.
Tačiau ir taip iki ausų prasiskolinę rusai lenda į bankininkų kišenę dar giliau.