Rusai vis aktyviau perka nekilnojamąjį turtą užsienyje. Centrinio banko
duomenimis, tik per pirmąjį 2013-ųjų pusmetį, iš Rusijos į užsienį
butams įsigyti buvo pervestas apie 1 milijonas dolerių.
Bet tai tik matoma ledkalnio dalis: kaip tvirtina nekilnojamojo turto
agentūros „Gordon Rock“ specialistai, 85 proc. atvejų
nekilnojamasis turtas už Rusijos ribų įsigyjamas per hipoteką, o maždaug
60-70 proc. gyvenamųjų būstų perkami už pasiskolintus pinigus.
Paskolas paskui reikia grąžinti, bet šie pervedimai banko statistikoje
atsispindi kitose pozicijose.
Be to, daugelis pasiturinčių rusų savo piniginius indėlius laiko
užsienio bankuose, iš kur ir moka už nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant
į šias aplinkybes, specialistai bendras rusų piliečių išlaidas
nekilnojamajam turtui užsienyje įsigyti vertina maždaug 12
milijardų dolerių 2012-2013 metais.
Pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo užsienyje priežastys yra dvi.
Pirmoji: Rusijoje atsirado nauja mada įsigyti nuosavą būstą
kurortinėse pajūrio šalių zonose prieinama kaina.
Poilsinis namelis Juodosios jūros pakrantėje Bulgarijoje dabar kainuoja
35-40 tūkst. eurų, standartinis butas Antalijoje - iki 40 tūkst. eurų,
o Ispanijos pakrantėje - 65 tūkst. eurų, 100 kvadratinių metrų namelis
- 170 tūkst. eurų, o prabangi vila - 250-300 tūkst. eurų.
Rusijoje už tokius pirkinius piniginę reikės paploninti stipriau: vieno
kambario buto šiaurės rytiniame Maskvos pakraštyje kaina prasideda nuo
120 tūkst. eurų, o 2014 metų žiemos olimpinių startų sostinėje Sočyje
- 75-120 tūkst. eurų.
Antroji priežastis: investicijos, siekiant nuolat gauti pajamas iš
įdėtų lėšų, o ateityje persikelti į užsienį nuolatiniam gyvenimui. Šiems
tikslams pasirenkami ne kurortiniai miestai, o labiau išsivysčiusių ir
stabilių ekonomikų šalys.
Pirmoje vietoje - Vokietija, į kurią, nekilnojamojo turto ekspertų
duomenimis, iškeliauja daugiau nei 25 procentai pinigų, kuriuos rusai
išleidžia gyvenamajam būstui užsienyje įsigyti. Po to rikiuojasi
Didžioji Britanija, JAV, Šveicarija, Austrija, Prancūzija, Čekija.