Rusijos prezidento Vladimiro Putino planai grąžinti rusų kapitalą iš užsienio „ofšorų“ patyrė nesėkmę. Net po to, kai Kipre dėl skolų krizės ir finansinių problemų „sprogo“ stambiausia išvežamų iš Rusijos pinigų „perkrovimo“ bazė, Rusijos verslas rado sau naujas užsienio slėptuves.
Tai tapo žinoma po to, kai Centrinis bankas paviešino Rusijos mokėjimų balansą. Tik per pirmąjį šių metų ketvirtį tiesioginės Rusijos Federacijos rezidentų investicijos į „ofšorą“ - britų Mergelių Salas sudarė 31,7 mlrd. dolerių - 15 kartų daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį.
Investicijos į Didžiąją Britaniją sudarė 11,2 mlrd. dolerių (praėjusiais metais - 0,26 mlrd .dolerių). Dar vienu Rusijos Federacijos kapitalo prieglobsčiu tapo Liuksemburgas: investicijos iš Rusijos pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 14 mlrd. dolerių. Palyginti: praėjusių metų pirmame ketvirtyje - 258 milijonai, o ketvirtame - 504 milijonai dolerių.
Rusijos prezidentas V.Putinas nusistebėjo tuo, kad daugelis rusų verslininkų lėšas investuoja į užsienį, - ir į nestabilios padėties šalis: „Jei investuotojas savo investicijoms pasirenka probleminę šalį, o ne kažkokią Rusijos sritį, kyla klausimas - kodėl? Ko gi čia trūksta? Gal problemos esmė ta, ką verslininkai vadina dažna žaidimų taisyklių kaita?“
Rusijos ekonomikos plėtros ministro pavaduotojas Andrejus Klepačas jau pripažino, kad antroje 2013 metų pusėje Rusija vėl įžengia į krizę: bendrojo vidaus produkto augimas liepą buvo lygus nuliui, vadinasi, toliau - kritimas žemyn.
Pramonės gamybos augimas per pusmetį lygus nuliui, pagrindinio kapitalo investicijos sumažėjo 0,7 proc. Toliau, jei tikėti verslo aktyvumo indeksams, bus tik blogiau: ateityje - gamybos sumažėjimas.
