Neturint šio įvertinimo, formaliai negalima teigti, kad namas yra pasyvusis, nors jis galbūt ir atitiks keliamus reikalavimus. Gal todėl Lietuvoje šiuo metu yra tik du sertifikuoti pasyvieji namai - Druskininkuose ir Kaune. Sertifikato išdavimo procedūrą stabdo ir tai, kad labai daug pastatų Europoje ir kitose šalyse siekia gauti šį dokumentą, todėl susidaro nemaža eilė.
Sertifikuojant pastatus vertinama daug savybių. Viena įdomesnių – nuolat name gyvenančių žmonių skaičius. Pasak A. Vaičiulio, buvo atvejis, kai Klaipėdoje naujam daugiabučiui sertifikatas nebuvo suteiktas vien tik todėl, kad statomuose apartamentuose nebus nuolat gyvenama, mat tas pastatas pilnai apgyvendinamas tik vasaros sezonu. O juk nuolat negyvenamame pastate reikėtų papildomo šaltinio, turėsiančio kompensuoti šilumos nuostolius, susidarančius dėl gyventojų trūkumo šaltuoju sezonu.
Pasyviųjų namų projektavimas
Architektas Gytis Gasperaitis teigia, kad, projektuojant pasyvųjį namą, užsakovas ir architektas pirmiausia turi dirbti kaip darni komanda. Idealiu atveju projektuotojas turėtų dalyvauti dar ir parenkant bei įvertinant sklypą tokio namo statybai. Tada sudaroma projektavimo programa. Pasitaiko atvejų, kai užsakovas pateikia ne visai realius reikalavimus savo įsivaizduojamam energiškai efektyviam pastatui. Pavyzdžiui, pageidauja, kad toks namas būtų 300 kv. m ar net didesnis. Kartais tokio dydžio pastato tiesiog neapsimoka statyti, nes tokie pastatai turi vadinamąsias „perteklines“ patalpas. Užsakovas turėtų įvertinti savo ne tik šios dienos poreikius, bet ir po kelerių metų.
Pasyviojo arba energiškai efektyvaus namo projektavimas šiek tiek skiriasi nuo paprasto pastato. Vienas svarbiausių dalykų – namo vieta sklype. Idealu, jei pavyksta suprojektuoti visus namo langus į pietinę pusę. Taip ne tik šiluma patenka per langus, bet ir kontroliuojamas jos perteklius.
Pavyzdžiui, karštą vasaros dieną pietinėje pastato pusėje esantys langai gauna palyginti nedaug saulės energijos, nes saulė yra aukščiausiame taške. O įrengus specialius stogelius prie langų, patenkančios natūralios energijos kiekį galima dar labiau sumažinti. Įmanoma netgi pasiekti, kad vidurvasarį į patalpą tiesioginių saulės spindulių apskritai nepatektų. Tačiau žiemą vyksta atvirkščias procesas: kadangi dieną saulė yra žemai, pro pietinėje pusėje esančius langus į pastatą patenka tiesioginiai spinduliai. Taip name sukaupiamas papildomas šilumos kiekis.
Kitas veiksnys – pasyvaus namo forma. Pageidautina, kad namo architektūra būtų kuo paprastesnė. Tuomet susidarys mažiau šalčio (šilumos) tiltų. Kuo tokio pastato forma sudėtingesnė, tuo sunkiau pasiekti norimą energinį efektyvumą. Jei pastato formos įmantrios, galimus energijos praradimus tenka kompensuoti storesniu šiltinimo medžiagos sluoksniu ar papildomai namą sandarinant. O tai, žinoma, papildomai kainuoja.
Projektuojant sudėtingesnį statinį, t. y. pasyvųjį namą, reikalinga nuolatinė kontrolė. Ji leidžia patikrinti įvairius pastato parametrus, iš kurių vienas svarbiausių yra sandarumas. Atliekamas sandarumo testas, kurio metu pastato viduje dirbtinai sukuriamas slėgis ir matuojama, kiek per pastatą ir atitvaras oro išeina į išorę. Šis testas atliekamas dar neužbaigus apdailos darbų, kad prireikus būtų galima užsandarinti.
Pagrindiniai reikalavimai pasyviajam namui
Apvalkalas („kokonas“). Tai yra sienos, langai ir stogas, užtikrinantys šiluminę varžą visu perimetru. Pasak Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos direktoriaus Česlovo Ignatavičiaus, šilumos energijos nuostoliams pastatuose įtaką daro ir kiti veiksniai, tokie kaip šiltinimo sistemų tipas, išorinių atitvarų plotų tarpusavio santykiai, vėdinimo sistema, rekuperacija, šilumos tilteliai ir kt. Išorinėms atitvaroms šiltinti šilumos izoliacijos storis parenkamas įvertinus visus veiksnius, darančius įtaką šilumos energijos nuostoliams. Renkantis langus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų U vertę (ji turėtų siekti ne mažiau kaip 0,8 W/m2K).
Padėtis sklype. Namas projektuojamas taip, kad langai išeitų į pietus arba pietryčius, siekiant gauti kuo daugiau natūralios energijos iš saulės.
Šalčio tiltų pašalinimas. Per šalčio tiltus išeina labai daug šilumos energijos, todėl juos būtina pašalinti. Šių tiltų ypač atsiranda pastato kampuose, mazgų jungtyse.
Sandarumas. Oras negali per valandą apsikeisti 0,6 karto (nesandariuose pastatuose oras per valandą pasikeičia 3–5 ir daugiau kartų). Sandarumas suteikia galimybę kontroliuoti energinį pastato procesą. Atiduodant pastatą naudoti, atliekamas sandarumo testas, kuris ir parodo, ar pastatas atitinka reikalavimus, o kartu – ar jis yra kokybiškas. Priverstinė ventiliacija. Kadangi pasyvusis namas yra labai sandarus, nesant priverstinės ventiliacijos (su šilumos grąža) gali atsirasti pelėsių.
Mitai apie pasyviuosius namus:
Tokiame name negali būti židinio. Šis techninis niuansas yra išspręstas dvigubo kamino principu, t. y. pastatomos tam tikros sklendės, neleidžiančios išeiti iš pastato šilumai per židinį.
Pastate langai turi būti maži. Pasyviojo namo langai turi būti orientuoti į pietus, pietryčius ar pietvakarius, kad galėtų pasiimti saulės energiją, o jų dydžiui (išskyrus šiaurinę namo pusę) apribojimų netaikoma.
Privalomas tam tikras izoliacinės medžiagos storis. Reikalavimų sąraše to nėra nurodyta, kaip ir tai, kokia būtent šiltinimo medžiaga turi būti naudojama. Visi šie parametrai yra apskaičiuojami vertinant pastato energinį balansą. Svarbu tai, ar pastatas sugebės pasiekti pagrindinį rodiklį – ne daugiau kaip 15 kW/m2 per metus.
Pasyvusis namas negali turėti garažo prie pastato. Garažas gali būti, tiesiog rekomenduojama jį papildomai izoliuoti.
Namas negali būti didesnis kaip 150 kv. m. Pasyviojo namo dydis ir plotis neribojamas.
Daugiau apie namus bei jų įrengimą skaitykite www.supernamai.lt
