Muitinės duomenimis, lengvųjų automobilių srautas į Rusiją ties Panemune ir Kybartais sumažėjo trečdaliu, naktį iš antradienio į trečiadienį į Rusiją pateko vos penki krovininiai automobiliai.
Anot vežėjų asociacijos „Linava“ prezidento Algimanto Kondrusevičiaus, kasdieninis prekių srautas iš Lietuvos į Rusiją yra vertas maždaug 2 mln. eurų.
„Maždaug tiek pajamų per dieną būtų neuždirbta, jei visi vežėjai nustotų važiuoti į Rusijos rinką“, - portalui lrytas.lt sakė A.Kondrusevičius.
Šis srautas stabiliai mažėja. „Linava“ jau pastebėjo, kad TIR knygelių, kurias daugiausia įsigyja į Rusiją vykstantys vežėjai, pastaruoju metu išduodama iki 25 proc. mažiau, taigi apie ketvirtadalis įmonių nutarė nerizikuoti ir tiesiog nebevyksta į Rusiją.
Be to, pieno produktus eksportuojančioms bendrovėms nerimą kelia Rusijos institucijų pareiškimai, neva lietuviškas pienas yra užterštas antibiotikais, dėl kurių kildavo problemų ir anksčiau. Tiesa, oficialių tai patvirtinančių dokumentų Lietuva negavo.
„Neturime jokio oficialaus dokumento iš jokios Rusijos įstaigos“, - tvirtino Valstybinės veterinarijos ir maisto tarnybos vadovas Jonas Milius.
Problemas sprendžia per Europos Sąjungos institucijas
Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas trečiadienį teigė, kad oficialiai Rusija teigia, kad staiga užsivėrę keliai Lietuvos vairuotojams yra muitinės tvarkos, o ne politinių sprendimų rezultatas.
„Mums aiškinama, kad tai muitinės elgesys ir tai yra normali praktika. Jie tai daro teisėtai. Motyvų, pagrindžiančių padidintas rizikas, negavome“, - sakė R.Kriščiūnas.
Anot viceministro, Lietuva negali spręsti savo problemų teisme, nes bylos nagrinėjimas galėtų užtrukti labai ilgai, o sprendimų reikia tuoj pat.
Kol kas poveikį Rusijai bandoma daryti per Europos Sąjungos (ES) institucijas, rašomi laiškai Europos Komisijai.
„Prekybinio karo“ - atsakyti į Rusijos veiksmus padidinat mokesčius arba patikrinimo laikus Rusijos vežėjams – Užsienio reikalų ministerija nesvarsto.
„Ar veltis į kažkokį prekybinį karą, turėtų būti ne viešas pokalbis, bet mes esame ES dalis ir esame riboti. Nemanau, kad turėtume [tai daryti]“, - susitikime su Seimo nariais kalbėjo R.Kriščiūnas.
Iš esmės viskas, ką šiuo metu daro Lietuvos institucijos – tai bendravimas laiškais su ES ir Rusijos institucijomis, laukiant teigiamo rezultato.
„Linava“ taip pat ragina neskubėti ir nesiimti agresyvių priemonių prieš Rusiją – tokie veiksmai esą tik atsigręžtų prieš Lietuvos vežėjus.
„Formaliai Rusijos muitinė veikia logiškai ir teisėtai. Kažkoks ypatingas spaudimas, atsakas, situacijos nepataisys. Manau, pakankamai rimti žingsniai atliekami Europos Komisijos, todėl laukiame Rusijos sprendimų, kokios bus padarytos išvados ir ar jos mums bus palankios“, - portalui lrytas.lt sakė A.Kondrusevičius.
Susitikime su seimūnais „Linavos“ prezidentas įspėjo, kad vienoje iš Rusijos institucijų svetainių pasirodė pranešimas, kad Lietuvai bus pratęstas laikinas padidintos rizikos profilis, kuriuo remdamiesi muitininkai ilgiau tikrino Lietuvos vežėjus.
Anksčiau buvo tikimasi, kad profilis bus panaikintas rugsėjo 16 dieną. Taip pat teigiama, kad atsirado pranešimas, jog nuo rugsėjo 26 dienos laikinas rizikos profilis bus įvestas ir Latvijos, Estijos, bei Lenkijos vežėjams.
Europos Komisija įspėjo Rusiją
Europos Komisija trečiadienį perspėjo Rusiją, kad Lietuvos vežėjams taikomos sugriežtintos patikros procedūros gali prieštarauti Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) reikalavimams, pranešė BNS.
Už muitus ir prekybą atsakingi eurokomisarai Algirdas Šemeta ir Karelas de Guchtas laiške Rusijos ekonomikos ministrui ir muitinės vadovui paragino Maskvą nedelsiant atsisakyti prieš Lietuvos vežėjus nukreiptų priemonių.
„Tokios plataus masto prekybai kliudančios priemonės, kurios nėra tvirtai susijusios su objektyviais rizikos veiksniais, yra netinkamos ir diskriminacinės, kyla klausimas dėl jų atitikimo PPO reikalavimams“, - teigiama laiške, kurio kopiją gavo BNS.
Komisarai pabrėžia, kad nuo praeitos savaitės Rusijos taikomos procedūros, kai visi iš Lietuvos vežami kroviniai yra iškraunami ir patikrinami, labai daug kainuoja prekybininkams ir vežėjų kompanijoms.
A.Šemeta ir K. de Guchtas mini neoficialią informaciją, kad „sustiprinta kontrolė yra susijusi su muitinės teisės aktų pažeidimais“, bet pabrėžia, kad tai nepateisintų „kolektyvių baudžiamųjų veiksmų, remiantis vieta, kur pakraunamos prekės, ar vežėjo pilietybe“.
„Tvirtai raginame jus nedelsiant atsisakyti šių priemonių“, - rašo eurokomisarai.
Laiškas adresuotas Rusijos ekonomikos ministrui Aleksejui Uliukajevui ir muitinės tarnybos viršininkui Andrejui Belianinovui.
