Akmenės krašte slūgso dideli klinčių, tinkamų kalkių gamybai, klodai. Šios klintys – svarbiausia Lietuvos karbonatinė uoliena. Turima kalkių gamybos technologija Akmenėje leidžia gaminti aukštos kokybės kalkes.
Statybose - įvairiai
Statybose kalkes naudojamos vandeniu gesintos ir gautos hidratinės kalkės, kalkių tešla bei kalkių pienas. Hidratinės kalkės naudojamos sausiesiems mišiniams, o kalkių tešla ir kalkių pienas – skiedinių mišiniams gaminti.
Negesintos maltos kalkės naudojamos silikatinėms priemonėms gaminti – autoklaviniam akytajam betonui arba silikatinėms plytoms ir blokams. Šiuo atveju svarbus veiksnys – kalkių gesinimosi greitis. Gaminant autoklavinį akytąjį betoną, kalkių gesinimosi greitis turi būti 8–15 min., o silikatinių dirbinių – iki 5 minučių.
Kalkinių skiedinių ir betonų stiprio ypatybės priklauso nuo kalkių kietėjimo tipo. Jis gali būti karbonatinis, hidratinis ir hidrosilikatinis. Karbonatinio kietėjimo metu kalkės Ca (OH)2 iš aplinkos oro prisijungia CO2 ir per ilgą laiką virsta kalcitu.
Hidratiniu būdu kietėja maltos negesintos kalkės, visi skiediniai ir betonai, o hidrosilikatinis kalkių kietėjimas vyksta autoklavuose veikiant sotiesiems garams, kai reaguojant kvarcui su kalkėmis susidaro cementuojanti medžiaga – kalcio hidrosilikatai.
Cementiniai skiediniai naudojami pastatų išorės darbams, kai reikia didesnio atsparumo šalčiui ir veikia didesnė drėgmė.
Sienų tinkas trūkinėja, kai trūksta atitinkamos granuliometrijos užpildo (smėlio) grūdelių, formuojančių tinko karkasą. Turi būti naudojamas reikiamo stambumo smėlis, kurio grūdelių dydis priklauso nuo dengiamojo sluoksnio storio. Užpildo grūdelių dydis turi būti 3–5 kartus mažesnis už tinko storį.
Kalkių naudojimas statant kelius
Kalkes galima naudoti gruntui stabilizuoti tiesiant kelius, kai grunto drėgnis sumažinamas, naudojant negesintas kalkes (apie 3 proc.). Užsienyje šis būdas labai paplitęs ir yra gana efektyvus. Įterpiamų kalkių kiekis priklauso nuo grunto drėgnio.
Naudojant kalkes ne tik sumažėja grunto drėgnis, bet ir pagerėja struktūra, padidėja stipris. Jei gruntas silpnas, kalkių įterpti ir jas išmaišyti reikia iki 40 cm gylio. Pavyzdžiui, prieš pradedant tvarkyti prekybos centrus ar terminalus, išlyginamas gruntas, paruošiamas pagrindas ir visas plotas ištisai stabilizuojamas.
Taip pat galima ploninti visas kitas konstrukcijas. Įterpus kalkių, esant atitinkamai drėgmei, gaunamas pagrindas, kuris prilygsta žemos klasės betonui. Galingas traktorius su prikabintomis frezomis pritaikomas gruntui stabilizuoti. Tai visiškai atitinka stabilizavimo darbams keliamus reikalavimus.
Kalkiniai dažai
Hidratinės kalkės naudojamos ir gaminant kalkinius dažus. Kalkiniai dažai paprastai gaminami iš hidratinių kalkių, silikatinių ir malto smėlio priedų, spalvai išgauti dedama pigmentų.
Kalkiniai dažai vertinami kaip gerai pralaidūs vandens garams ir anglies dioksidui. Jie ne tik leidžia pagrindui džiūti, bet ir netrukdomai praleidžia vandenį. Dėl to kalkiniai dažai ilgai negali apsaugoti pagrindų nuo lietaus.
Kalkinių dažų rišiklis – tai tešlos konsistencijos gesintos kalkės (kalcio hidroksidas); jos kietėja prisijungdamos anglies dioksidą iš oro ir, veikiamos vandens, virsta kalcio karbonatu. Kietėti kalkiniams dažams neigiamos įtakos gali turėti aukšta oro temperatūra, stiprus vėjas ir nakties šalnos.
Kalkiniai dažai paprastai dengiami keliais plonais sluoksniais, kiekvienas jų turi sukietėti iš lėto. Antraip ant dažytų paviršių vietomis gali atsirasti blizgių dėmių. Kalkiniai dažai gali būti spalvinami dideliam šarmingumui atspariais neorganiniais pigmentais, tačiau dėl to sumažėja spalvų ir jų sodrumo pasirinkimas. Be to, norint, kad fasado spalva būtų tolygi, dažai turi džiūti labai vienodai per visą paviršių.
Daugiau apie įvairias statybines medžiagas skaitykite žurnale „Supernamai“ bei www.supernamai.lt
