„Linavos“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius lrytas.lt sakė, jog privačiuose pokalbiuose vežėjai patvirtino, kad nuo rugsėjo 12 dienos taikytas patikrinimas nuimtas - dabar Lietuvos kroviniams ir automobiliams nebetaikoma papildoma patikra. Tačiau jokių oficialių žinių iš Rusijos nėra.
„Gavome informaciją iš savo partnerių, kurie dirba muitinės
terminaluose Rusijoje, rūpinasi dokumentais. (...) Iš jų gauta
informacija, kad šiandien nė vienas automobilis nebuvo paimtas
detaliai patikrai“, - teigė "Linava" asociacijos viceprezidentas Mečislavas Atroškevičius.
Užsienio reikalų viceministras Rolandas Kriščiūnas teigė, kad dar nėra gavęs informacijos, ar sugriežtinta patikra
atšaukta, tačiau, anot jo, jei ši informacija pasitvirtins,
tikimasi greitu laiku sulaukti ir oficialių paaiškinimų iš
Rusijos.
„Jeigu indikacijos tokios, kad padėtis susinormalizavo,
turėtume greitu laiku išgirsti ir paaiškinimus, kas tai buvo,
kodėl daroma ir kokie viso to rezultatai. (...) Turėdami oficialius
paaiškinimus, spręstume toliau, kokių veiksmų imtis, dabar
plačiau jų pakomentuoti negalėčiau“, - sakė
R.Kriščiūnas.
M.Atroškevičius teigė, kad, jo žiniomis, automobiliai, kurie
iki antradienio buvo atrinkti detaliai patikrai, bus tikrinami ilgiau,
tačiau galutinai situacija turėtų susitvarkyti per savaitę arba
dvi.
„Vakar Latvijos-Rusijos pasienyje buvo 50 automobilių patikrai
sulaikytų. Jei viskas toliau vyks įprasta tvarka, organizmas
susitvarkys ir išsivalys per kokią savaitę ar dvi. Tada jau
turėtų visiškai susinormalizuoti“, - teigė „Linavos“
atstovas.
Milijoniniai nuostoliai
Anksčiau buvo skelbta, jog, vežėjų skaičiavimu, dėl prastovų Rusijos muitinėse per dieną praranda apie porą milijonų litų, todėl nuostoliai viršija. Apribojimus Lietuvos vežėjams Rusija taikė nuo rugsėjo 12 dienos.
„Reikia nepamiršti, jog daug įmonių susilaikė nuo važiavimo į Rusiją, todėl negavo pajamų. Be to, nuostoliai padaryti ir visai Lietuvos transporto sistemai: krovinių siuntėjai pradėjo naudotis kitų šalių tranzito ir logistikos infrastruktūra. Dėl to tikrai praradome dalį klientų. Dabar tikėsimės, kad nebus skaudžių liekamųjų reiškinių“, - lrytas.lt sakė A.Kondrusevičius.
„Žiūrėsime, ar liga turėjo šalutinį poveikį verslui.
(...) Kai aistros nurims, sėsim prie bendro stalo, diskutuosim dėl
TIR knygelių, dėl kurių dar neišspręstų klausimų turime“, -
teigė M.Atroškevičius.
Rusijoje Lietuvos vežėjams tris savaites buvo taikoma
sugriežtinta krovinių patikrai, kai iškraunamas visas vežamas
krovinys. Ši procedūra netaikyta tik greit gendantiems produktams.
Nuo rugsėjo 12 dienos Rusijos muitinės tarnyba ėmė nuodugniai tikrinti visas lietuviškas prekes, gabenamas į šią šalį. Nesvarbu, ar jos pakrautos Klaipėdos uoste, ar logistikos terminaluose.
Tuo pačiu buvo gerokai apribotos galimybės ir lengviesiems automobiliams kirsti sieną. Rusijos muitininkai jų praleisdavo vos po kelis per dieną.
Per septynis šių metų mėnesius Lietuva į Rusiją eksportavo daugiausia prekių ir paslaugų – 19,6 proc. viso eksporto. Antroje vietoje buvo Latvija (9,6 proc.), trečioje – Estija (7,8 proc.). Beje, Rusija yra ir didžiausia importo partnerė: per tą patį laikotarpį jai teko 31,2 proc. viso Lietuvos importo.
Lietuva ginti savo interesus prašė ir Europos Komisijos, o Vyriausybės vadovas Algirdas Butkevičius tai įvardijo kaip ekonominį karą.
Savo ruožtu Rusija niekaip nereagavo į Lietuvos reikalavimus pasiaiškinti.