Inspektoriai džiaugiasi augančiu vartotojų pilietiškumu, o nusižengusioms įmonėms raito įspėjamuosius raštus. Kas mėnesį jie sulaukia bent poros akylų vartotojų laiškų. Tiesa, kartais jų nuogąstavimai būna ir nepagrįsti, rašo "Lietuvos rytas".
„Tarkime, žmonės rašo mums, kad tiek metų už nepriklausomybę kovojome, o pavadinimai visur nelietuviški, kad ir „Coca-Cola”. Ne visi juk skiria, kad tai – prekės ženklas”, – sakė VKI viršininko pavaduotojas Arūnas Dambrauskas.
Kvituose – anglų kalba
Vos tik rugpjūtį duris atvėrė „Ikea” salonas, VKI išsyk sulaukė pirkėjų skundų: atsiskaitydami jie gavo kvitus, kuriuose prekių pavadinimai buvo įrašyti anglų kalba.
Kita informacija, pavyzdžiui, parduotuvės adresas, buvo nurodyta lietuviškai.
„Visose Lietuvoje veikiančiose institucijose turi būti vartojama valstybinė lietuvių kalba. Jei vartojama nevalstybinė, tai – įstatymo pažeidimas”, – aiškino VKI viršininko pavaduotojas A.Dambrauskas.
„Ikea”, sulaukusi VKI įspėjamojo rašto, pradėjo spausdinti lietuviškus kvitus ir nusiuntė jų pavyzdžius inspektoriams.
Nėra lietuviškų rašmenų
A.Dambrauskas tikisi, kad rašto pakaks ir Kauno kino teatrui „Cinamon”. Vos prieš porą dienų VKI sulaukė pranešimo, kad bilietai spausdinami be lietuviškų raidžių.
Žiūrovas pridėjo ir bilietą, kuriame jį suerzino žodžiai: „sale”, „eile”, „kede”, „Laiskai Sofijai”.
VKI dėl šio skundo kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės kalbos tvarkytojus, kurie turėtų paauklėti šio kino teatro darbuotojus.
Auklėja ryšio operatorius
Kur kas didesnį galvos skausmą kalbos prievaizdams kelia mobiliojo ryšio bendrovės. Anksčiau vartotojai dažnai skųsdavosi dėl trumposiomis žinutėmis gaunamų sąskaitų ar kitų pranešimų, kuriuose operatoriai nenaudodavo lietuviškų rašmenų.
„Dabar jau daugelis tokių žinučių iš „Omnitel”, „Bitės”, „Tele2” ateina su lietuviškomis raidėmis. Užtat dažnai žinutes be lietuviškų raidžių siunčia operatorių partneriai – prekybos, paslaugų įmonės, bankai. Mes reikalaujame, kad jos atitiktų reikalavimus”, – kalbėjo A.Dambrauskas.
Anot jo, su tokiomis bėdomis ir vartotojų skundais susiduriama ne tik Lietuvoje. Priekaištų įmonėms turi ir kalbininkai kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Tačiau, tarkime, danai trumposiose žinutėse vartoja ir umliautus, ir perbrauktas raides, jiems dėl to sunkumų nekyla”, – aiškino A.Dambrauskas.
