Pasaulį, kuriame laiką lengviau matuoti iki tikslo likusiais metrais, nei minutėmis ar sekundėmis.
Maždaug 7 kilometrų ilgio eilėje prie Medininkų pasienio posto leidimo įvažiuoti į Baltarusiją laukia gerokai per 300 sunkvežimių. Kai kurie vairuotojai sakė laukiantys jau nuo šeštadienio popietės, o kada pajudės – nežinia.
Šimtai sunkiasvorių automobilių laukia ir prie kitų postų Lietuvos pasienyje su Baltarusija.
„Mums dar nieko, sakė iš Baltarusijos pusės stovi 14 kilometrų eilė“, - šyptelėjo prie pat sienos pakalbintas Andrėjus Roličas.
Keramiką į Baltarusiją vežęs vyriškis buvo ilgo laukimo finišo tiesiojoje ir nusiteikęs geriau, nei eilėje likę jo kolegos.
Jie čia įstrigo tiek dėl išaugusių prekių srautų, tiek dėl Baltarusijos muitinėje savaitgalį vykusio informacinės sistemos atnaujinimo, kuris ilgam sustabdė tarnybos veiklą.
Laukdami išsvajoto kvietimo važiuoti į postą lietuvių, lenkų ir baltarusių vežėjai šildosi savo sunkvežimių kabinose. Tik vienas kitas išlipa į šalikelę ir su kolegomis traukdamas dūmą, keikia ilgas laukimo valandas.
Pylos jų pokalbiuose kliūva visiems – muitininkams, Baltarusijos tvarkai, žvarbiam orui.
Tuo tarpu aš, kulniuodamas išvažinėta šalikėle, mintyse dėkoju gamtai už vėsą – jei oras būtų šiltesnis, nosį kaipmat užriestų nemalonūs kvapai.
Visi septyni kilometrai laukimo virto bendru šiukšlynu. Kadangi tiek šiukšlių konteineriai, tiek tualetas stovi tik pačiame eilės priekyje, vairuotojai nesismulkindami šiukšles šveičia pro savo automobilių langus.
Vienam šiukšlė, kitam uždarbis
Gausios šiukšlės erzina ne visus. Mus paveja sparčiai žingsniuojantis vyriškis. Jau iš tolėliau matosi, jog jis įpratęs domėtis šalikelės gėrybėmis.
Kartais vyriškis (vėliau jis prisistatė, kaip Vania) pasilenkdavo, stverdavo alaus butelį ir dėdavo jį į savo juodą, nepermatomą maišelį.
„Cigarečių pakeliui užteks“, - paklaustas, ar daug butelių surinko, numojo ranka Vania. Ir tuoj pat, plačiai nusišypsojęs bedante burna, pasiūlė maišelio turinį apžiūrėti pačiam.
Patikinus, kad mano smalsumas jau patenkintas, vyriškis nužingsniuoja toliau.
Tualetų ir šiukšlių konteinerių trūkumas vairuotojams įgriso kaip reikiant, tačiau neturėdami pasirinkimo jie kenčia ir džiaugiasi, kad bent yra, kas juos pamaitina.
„Važinėja čia tokia virtuvė. Vakar cepelinais maitino, šiandien – sriuba ir šašlykais. Sriuba kainavo 5, o šašlykai 10 litų“, - vietinius maitintojus gyrė vairuotojas Sergejus Ignatovičius.
Pasirodo, apsukrūs verslininkai greit atrado, jog eilėse įstrigę vairuotojai neturi kur įsigyti maisto ir pradėjo tiekti jiems užkandžius, mat artimiausia kavinė - bene už 10 kilometrų.