Tačiau tuomet laikytis specialistų rekomendacijų sunku – manoma, kad patalpos vėdinamos pakankamai, kai oras jose visiškai pasikeičia 1–2 kartus per valandą. Tai priklauso ir nuo patalpų ploto, ir nuo žmonių skaičiaus. Juk nesikelsi kas valandą atverti lango.
O siekdami taupyti gyventojai stengiasi pradėti šildytis kuo vėliau. Tada prasideda blogumai – kai oras jau būna atvėsęs, o šildymo sezonas dar neprasidėjęs, padaugėja sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų ligomis.
Koks klimatas turi būti namuose vėstant orams?
Būtina vėdinti ir šildyti
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėjos A. Razmienės, temperatūra yra tik vienas iš tinkamo mikroklimato parametrų. Ne mažiau svarbus yra ir oro drėgnumas.
Šaltuoju metų laiku nukritus patalpų temperatūrai jose padidėja oro drėgmė. O tokios sąlygos – per žema temperatūra ir per didelė drėgmė – yra puiki terpė rastis ir daugintis įvairiems mikroorganizmams, sumažėja žmogaus organizmo atsparumas virusams.
Todėl patalpas būtina nuolat vėdinti, atšalus orui – šildyti.
Pasak specialistų, kai patalpų oro temperatūra yra per žema, o drėgmė per didelė, ore atsiranda daug mikroorganizmų bei jų sporų, alergenų, endotoksinų, kurie žmonėms gali sukelti įvairius sveikatos sutrikimus: kosulį, dusulį (astmos priepuolių paūmėjimą), alergines reakcijas.
Neatsitiktinai ir didžiausias sergamumas ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, kurias sukelia įvairūs virusai, užfiksuojamas būtent rudenį dar neprasidėjus šildymo sezonui.
Pasaulio sveikatos organizacija atkreipia dėmesį, kad patalpų oro kokybė žmonėms yra ypatingai svarbi, kadangi jose, ypač šaltuoju metų laiku, praleidžiame didžiąją dalį paros laiko.
Šildymo sezonas neišvengiamai verčia susiveržti diržus, tuština gyventojų kišenes bei įmonių, įstaigų biudžetus, tačiau, kaip matyti, taupyti sveikatos sąskaita – ne išeitis.
Kuo pavojingas per sausas oras?
Šildymo sezonas dažnai siejamas ir su kita problema – per didžiuosius šalčius intensyviai šildant dažnai patalpose oras būna per sausas.
Dėl to išdžiūsta gleivinės (akių, nosies), jos trūkinėja, gali kraujuoti. Atsiranda palanki terpė mikroorganizmams atsirasti.
Minėta higienos norma nustato, kad gyvenamosiose bei visuomeninės paskirties patalpose turėtų būti palaikoma 35-60 proc. santykinė oro drėgmė.
Tinkamą patalpų drėgmės lygį geriausia užtikrinti natūraliai vėdinant patalpas.
Oro drėkintuvai turėtų būti naudojami ypač atsargiai (kai nėra galimybių vėdinti natūraliai).Mat drėkintuvuose naudojamo vandens temperatūra yra palanki legionella bakterijoms atsirasti ir daugintis (20-50 o C).
Būtina laikytis naudojimo instrukcijų, tinkamai valyti ir dezinfekuoti juos. Primename, kad legionella bakterija į žmogaus organizmą patenka per vandens purslus (o negeriant vandenį), o oro drėkintuvai veikia būtent tokiu principu.
Rekuperacinė vėdinimo sistema
Naujuose Jungtinės Karalystės socialiniuose būstuose įrengiama nuolat veikianti rekuperacinė vėdinimo sistema.
Tokios vėdinimo sistemos Lietuvoje kol kad nėra populiarios. Tačiau tai geras dalykas, mat jos ne tik nuolat tiekia šviežią orą į patalpas, bet ir žiemą šalinamu senu patalpos oru sušildo orą, kuris tiekiamas į patalpas. Dėl to namus reikia mažiau šildyti.
Yra specialiai butams sukurti rekuperatoriai. Įrengti visą sistemą 2 kambarių bute kainuotų iki 6000 litų.
Norint tinkamai vėdinti butą sumontavus rekuperatorių, nebūtina visuose kambariuose išvedžioti oro kanalų. Be to, rekuperatorius sumažina drėgmės kiekį ore. Kai kuriuose rekuperatoriuose įrengti filtrai, kurie valo orą nuo dulkių ir kitų teršalų.
Didžiausias galvosūkis – kaip išvedžioti ortakius bute, kad jie atrodytų estetiškai. Tam gamintojai sukūrė daugybę įvairių skirtingų formų ortakių, kuriuos galima nesunkiai užmaskuoti bet kuriame kambaryje.
Nors ir labai efektyvūs, orui pūsti rekuperatoriai naudoja elektros energiją. Ar šios papildomos išlaidos netaps našta? „Maždaug 9 litai per mėnesį“, - paskaičiavo šiomis sistemomis prekiaujantieji.
