Seimo narys ir buvęs ūkio ministras Dainius Kreivys atkreipė dėmesį į naujajame konkurse įrašytą punktą, pagal kurį būsimasis „Verslios Lietuvos“ vadovas anglų kalbą turi mokėti B2 lygiu. „Tokio lygio vadovas negali kalbėti su klaidomis ir primityviais sakiniais“, - sako D.Kreivys.
Personalo paieškos ir atrankos grupės „Indigroup“ žmogiškųjų išteklių specialistas Ramūnas Volkovas įsitikinęs, jog su užsienio rinkomis, investicijomis dirbsiantis vadovas turi kalbėti C1 lygiu. “Tokio lygio anglų kalbos žinias turintis žmogus sugeba reikšmingai ir lanksčiai bendrauti asmeniniais ir profesiniais tikslais. Tačiau paprastai aukšto lygio vadovams, kurie dirba su užsienio rinkomis, reikalingas C2 lygis”, - komentavo R.Volkovas.
Pasak jo, anglų kalbos žinių įvertinimas B2 lygiu rodo, kad asmuo geba kalbėti tik vidutiniškai - dažniausiai be klaidų sugeba bendrauti jam pažįstamomis temomis ir kartais ieško žinomų išsireiškimų, kad išdėstytų savo mintis. Taip anglų kalbos žinias klasifikuoja Europos kalbų lentelė.
D.Kreivys Ūkio ministerijai išsiuntė paklausimą, kuriame prašoma paaiškinti atrankos tvarką, kriterijų ir komisijos sudarymo tvarką bei kriterijus. Anot parlamentaro, reikalavimas žinoti Lietuvos įstatymus gali būti interpretuojamas. Detaliai žinoti įstatyminę bazę gali žmogus, dirbęs valstybės tarnyboje.
„Jei į šią poziciją pretenduojantis žmogus atėjo iš verslo, ypač – jei dirbęs Vakaruose, jam pakankamai sudėtinga paraidžiui žinoti visą įstatyminę bazę“, - konkurso sąlygų sukeltomis mintimis dalijosi D.Kreivys.
Jis atkreipė dėmesį, jog atsižvelgiant į komisijos sudėtį, priklauso ir tai, koks atrankai bus sudarytas klausimynas ir „ar jis nekeliaus po kilimu“. „Kai kurie dalykai mums kelia nerimą, tačiau teigti, kad konkurso sąlygos pritaikytos kažkam konkrečiai, negaliu“, - kalbėjo parlamentaras.
Tačiau personalo paieškos ir atrankos grupės „Indigroup“ atstovui R.Volkovui susidarė kitoks įspūdis.
„Nevertinant to konteksto, kokioje padėtyje yra „Versli Lietuva“ ir kaip klostėsi pastarieji įvykiai joje, įvertinus būsimam vadovui keliamus reikalavimus, susidaro slogus įspūdis. Toks vaizdas, kad arba tie kriterijai buvo sudaryti, kad juos atitiktų koks vienas asmuo ar asmenų grupė, arba juos sudarė žmonės, kuriems labai stinga kompetencijos tokiam darbui atlikti“, - sakė pašnekovas.
Jam daugiausia įtarimų sukėlė punktas, kuriuo reikalaujama, kad kandidatas į „Verslios Lietuvos“ vadovus turėtų tarptautinio bendradarbiavimo ekonomikos srityje patirties.
„Tokio patyrimo gali turėti arba valstybės sektoriaus tarnautojai, arba asmenys, dirbę ministerijose ir panašiai. Verslas neturi žmonių su tokia patirtimi, nes tarptautinė ekonomika – tai politika. Su verslu visai nesusiję, - mintimis dalijosi R.Volkovas. - Gali būti ir tai, jog šiuo punktu norėta pasakyti visai ką kita, tačiau pasirinkta netinkama formuluotė“.
Žmogiškųjų išteklių specialistas turi pastabų ir dėl reikalavimo turėti penkerių metų darbo patirtį, iš kurių treji būtų – vadovaujančiose pozicijose. R.Volkovo skaičiavimais, pagal šį punktą vadovauti „Versliai Lietuvai“ galėtų asmuo, kuriam 28-29 metai.
„Mano nuomone, šitoje pozicijoje tokio amžiaus žmogus dirbti negali, nes jis nebus sukaupęs reikiamos patirties, nebus suformavęs savo vertybių. Anksčiau taikytas reikalavimas – septyneri metai darbo patirties ir treji iš jų – vadovavimo, geresnis variantas. Tačiau, mano manymu, būsimasis „Verslios Lietuvos“ vadovas turėtų turėti bent penkerių metų vadovavimo patirtį. Tuo labiau, kad Vakarų Europoje, į ką ir nukreipta „Verslios Lietuvos“ veikla, vadovų amžius yra aukštesnis“, - komentavo pašnekovas.
Jei vertintume tik amžiaus kriterijų, R.Volkovo nuomone, vadovauti „Versliai Lietuvai“ geriausiai tiktų žmogus, kuriam - bent 33-eji. Mat jie būna produktyviausi ir pasiekę savo praktikos piką.
R.Volkovas pastebi, jog Ūkio ministerijos į reikalavimų sąrašą įtrauktas nurodymas mokėti valstybinę kalbą – pasenęs reikalas. „Jau gerus penkerius metus to nereikalaujame. Natūralu - jei atstovauji Lietuvai, turi mokėti valstybinę kalbą. Panašu, kad toks reikalavimas buvo parašytas tik kam, kad būtų parašytas“, - lrytas.lt sakė „Indigroup“ atstovas.
Tačiau tarp reikalavimų būsimam „Verslios Lietuvos“ vadovui jis pasigedo nurodymo išmanyti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisę, ko, beje, iš žmonių, pretenduojančių į šią poziciją, reikalauta anksčiau, taip pat nėra numatyta, kad kandidatas būtų susipažinęs su Lietuvos rinka, lietuviško verslo stipriosiomis ir silpnosiomis pusėmis. Be kita ko, iš konkurso skelbimo neaišku, ko iš vadovo tikimasi – nenurodytos jo funkcijos ir neiškelti tikslai.
Ūkio viceministras Kęstutis Trečiokas lrytas.lt aiškino, jog sumažinti reikalavimus „Verslios Lietuvos“ vadovui buvo nuspręsta tam, kad konkurse galėtų dalyvauti kuo platesnis pretendentų ratas.
"Tikimasi, kad bus sulaukta nemažai paraiškų ir konkurso būdu bus išrinktas tinkamiausias žmogus šioms pareigoms užimti“, - teigė K.Trečiokas.
Ieškoti vadovo „Versliai Lietuvai“ prireikė po to, kai iki tol jos direktoriumi buvęs Paulius Lukauskas pasitraukė iš šio posto.
P.Lukauskas tokį sprendimą priėmė po to, kai tuometė ūkio ministrė Birutė Vėsaitė ėmė jam priekaištauti, kad šis penktadalį darbo laiko skirdavo neva ne „Verslios Lietuvos“ darbams. Jai taip pat užkliuvo, kaip buvo naudojamos įstaigai skirti pinigai.
