Įgyvendinus šį projektą Klaipėdos uostas taps didžiausiu jūrinius krovinius priimančiu ir juos paskirstančiu centru Rytų Baltijos regione.
„Vietoj mažų laivelių, kurie atveždavo čia tik dalį konteinerių, ateis dideli laivai, o mažieji aptarnaus jau kitus uostus. Tai naujas ėjimas ant jūrinės logistikos šachmatų lentos“, - iškilmingoje statybų pradžios ceremonijoje teigė Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus.
Šiuo metu dideli okeaniniai laivai, kurių talpa – nuo 6 iki 14 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), krovinius iš Kinijos, Amerikos, Afrikos, skirtus ir Lietuvai bei kitoms regiono šalims, gabena į tarpinius uostus Vakarų Europoje. Konteinerių terminaluose krovinys perkraunamas į mažesnius laivus, kurie nuplukdo jį į galutinį uostą – Klaipėdą, Rygą, Taliną ir kitur.
Rengėsi penkerius metus
Pradėjus veikti konteinerių paskirstymo centrui Klaipėdoje, didieji konteinervežiai čia plauks be tarpinių stočių. Klaipėdos uostas prilygs didiesiems Vakarų Europos uostams, jame kroviniai bus paskirstomi visam regionui.
„Idėja atrodė fantastiška ir neįgyvendinama, buvo tikinčių ir abejojančių, įvyko daugybė susitikimų ir diskusijų. Uosto kanalas pagilintas ir paplatintas, kad didieji laivai galėtų įeiti ir apsisukti. Klaipėdos uostas žengia į visiškai naują gyvavimo etapą, iš periferinio uosto tampame globalios erdvės dalimi“, - džiaugėsi „Klaipėdos Smeltės“ generalinis direktorius Rimantas Juška.
Grandiozinio projekto idėja kilo dar 2008-aisisias, kai krovos bendrovę „Klaipėdos Smeltė“ įsigijo tarptautinė konteinerių terminalų operatorė kompanija „Terminal Investment Limited“(TIL) Tai viena iš sparčiausiai augančių konteinerių terminalų tinklų pasaulyje, pagal dydį užimanti 6-ąją vietą. Šiemet tinklo terminaluose, kurių yra 25, bus perkrauta daugiau kaip 30 mln. TEU.
Kraus dešimt kartų daugiau
Nusprendę dar vieną terminalą statyti būtent Klaipėdoje, investuotojai įvertino tai, kad Klaipėdos uostas yra šiauriausias neužšąlantis Baltijos jūros uostas.
Naujajame terminale bus galima krauti laivus, kurių talpa siekia 11 tūkst. TEU. Tokio laivo ilgis – 363 m, plotis – 45 m. Investuotojai prisipažino dar visai neseniai negalėję įsivaizduoti, kad panašaus dydžio laivai kada nors galės plaukioti Klaipėdos uoste.
Planuojama, jog pradėjus veikti terminalui, per dešimtmetį „Klaipėdos Smeltės“ krovos pajėgumai šoktels nuo dabartinių 140 tūkst. TEU iki milijono per metus.
Pasirengimo ir derinimo darbai užtruko ilgiau nei planuota – beveik penkerius metus. Tad statyba, žadama, užtruks vos pusmetį. Projekto generalinis rangovas - Suomijos kapitalo įmonių – „Lemminkainen Lietuva“ ir „YIT Kausta“ konsorciumas.
Šios kompanijos terminale įrengs specializuotas aikšteles tuštiems ir pakrautiems konteineriams sandėliuoti, pastatyt konteinerių terminalo technikos remonto ir aptarnavimo centrą – mechanines dirbtuves, į kurių vidų galės įvažiuoti 27 metrų aukščio RTG tipo kranai. Taip pat numatyta bendrovės „Klaipėdos Smeltė“ teritorijoje visiškai atnaujinti inžinerinius tinklus ir komunikacijas. Šiuo metu baigiamos įrengti naujos krantinės, siekiant atlaisvinti plotą papildomų 6 konteinerių sandėliavimo blokų įrengimui bendrovės teritorijoje pertvarkomas geležinkelio kelių tinklas.
Projektui teko ir skolintis
Jau šį mėnesį bus pradėti ir iki šių metų pabaigos užbaigti akvatorijos gilinimo darbai prie uosto krantinių. Nuo kitų metų pradžios jau planuojama priimti didžiuosius okeaninius laivus - konteinervežius. Kitąmet numatoma pradėti dviejų lygių sankryžos per geležinkelio kelius ir Nemuno gatvę statybą.
Konteinerių paskirstymo centro įrengimas kainuos apie 260 mln. litų. Apie 120 mln. litų bus panaudota krovos technikai įsigyti, daugiau nei 130 mln. litų - statyboms, dar apie 10 mln. litų – kitoms investicijoms.
Plano įgyvendinimui 2012 m. gruodį pasirašytos 65 mln. eurų paskolų sutartys su Europos rekonstrukcijos ir plėtros bei SEB bankais.
Vienu metu terminale bus galima sandėliuoti iki 30 tūkst. sąlyginių konteinerių vienetų (TEU). Planuojama įrengti 1400 elektros energijos prijungimo vietų konteineriams – refrižeratoriams, gabenantiems šaldytus maisto produktus ir vaisius.
Sukurs naujų darbo vietų
Tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą aptarnaus Suomijos kompanijoje „Konecranes“ pagaminti 3 „Ship-to-Shore“ (STS) tipo kranai – gigantai. Jų aukštis siekia 83,6 m, o su pakelta strėle aukštis sieks beveik 115 m. Šie kranai skirti iškrauti ir pakrauti konteinerius iš ir į okeaninių konteinervežius, kurių talpa - iki 12 tūkst. TEU. Vienas visiškai surinktas STS kranas jau yra pakrautas į baržą Suomijos uoste Hanko ir laukia palankių oro sąlygų transportavimui į Klaipėdą. Šeštadienį kranas turėtų pasiekti uostą.
Ta pati kompanija pagamins ir 7 „Rubber-Tyred Gantry“ (RTG) tipo kranus, kuriais konteineriai bus perkraunami terminalo aikštelėse ant ir nuo krovininių automobilių. 4 RTG tipo kranai jau yra atgabenti į „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių terminalą.
Bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ iš numatė, jog naujojo terminalo krovos technikai valdyti ir aptarnauti reikės aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Nuspręsta įsigyti unikalią kranininkų mokymo įrangą – Indijos kompanijos „Applied Reseach Institute“ pagamintą uosto kranų darbo simuliatorių. Pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su tarptautinės mokymo rinkos lydere kompanija „Maersk Training Center“ bendrovėje jau ruošiami šeši instruktoriai-treneriai, kurie ateityje apmokys pagal specialius kriterijus atrinktus dokininkus - kranininkus. Numatyta, kad įgyvendinant konteinerių paskirstymo centro projektą „Klaipėdos Smeltė“ sukurs iki 300 naujų darbo vietų.
Planuojama, kad naujaisiais bendrovės kranais pirmieji konteineriai iš laivų ir į juos bus kraunami jau pavasarį.
