Tai patvirtino apie 4 tūkst. daugiabučių namų Lietuvoje administruojančios bendrovės „Mano būstas” patirtis.
Per trejus metus didžiausia šalies daugiabučių namų priežiūros įmonė modernizavo apie 800 daugiabučių namų šilumos punktų, o šių namų gyventojai praėjusį šildymo sezoną, palyginti su 2010–2011 metų žiema, sutaupė beveik 3 mln. litų, rašo „Lietuvos rytas”.
Stabdo didelė kaina
Nors daugiabučių namų renovacijai valstybė skiria pirmenybę ir finansiškai remia tokius projektus, atnaujinti visą namą daugiabučių gyventojai ryžtasi nenoriai.
Žmones gąsdina tai, kad be banko paskolos finansuoti brangiai kainuojančių renovavimo darbų neįmanoma, o užstatyti savo turto gyventojai nenori.
„Labai sumažinti šildymo išlaidas galima vien atnaujinus namo šilumos punktą. Tai leidžia sutaupyti iki 30 proc. šilumos”, – teigė bendrovės „Mano būstas” generalinis direktorius Vytautas Turonis.
Nelygu gyvenamasis namas, šilumos punkto modernizavimas gali kainuoti nuo 30 iki 50 tūkst. litų.
Nebereikia rankų darbo
Visa esmė – visiškai automatizuotas į namą patenkančios šilumos reguliavimas.
Keičiantis oro temperatūrai įprastuose punktuose šildymas reguliuojamas rankiniu būdu: ateina prižiūrintis darbuotojas ir savo nuožiūra pasuka sklendę.
Atnaujintame punkte šiluma reguliuojama automatiškai pagal lauke esančio temperatūros daviklio rodmenis.
„Dažnai kintant oro temperatūrai, ypač pavasarį ir rudenį, tokiame punkte šilumos tiekimas per parą gali keistis ir keletą kartų.
Kompiuterizuota sistema nustatoma taip, kad, pavyzdžiui, naktimis, kai šilumos poreikis nėra didelis, jos tiekimas sumažinamas”, – aiškino V.Turonis.
Išsiverčia be paskolų
Nors namo šildymo punkto modernizavimo darbus finansuoja patys namo gyventojai, tai nėra tokie pinigai, kuriuos tektų skolintis iš bankų. Šią savaitę buvo baigtas šilumos punkto modernizavimas Klaipėdoje, Taikos gatvės 83-iajame name.
Tai didelis 5 aukštų namas su šešiomis laiptinėmis, kuriose yra 90 butų.
Vos du mėnesius trukęs tokio namo šilumos punkto modernizavimas kainavo apie 55,7 tūkst. litų. Šią sumą padalijus iš namo gyvenamojo ploto, vienam kvadratiniam metrui teko beveik 13,3 lito.
Vadinasi, vidutinio 60 kvadratinių metrų ploto buto savininkui modernizuoti šilumos punktą kainuos apie 800 litų.
„Gyventojai šią sumą galės išsimokėti per pusę metų, o punkto atnaujinimo darbus finansavo mūsų įmonė”, – teigė „Mano būsto” Klaipėdos regiono vadovas Mindaugas Genys.
Apskaičiuota, kad sumažėjus šildymo išlaidoms šilumos punkto modernizavimas namo gyventojams atsiperka per 2 metus.
Pakanka perstumdyti baldus
Namo gyventojams šildymo kainą mažina ir kitos nebrangiai kainuojančios priemonės – laiptinių, rūsio langų, laiptinių durų pakeitimas.
„Taupyti šilumą padeda netgi tinkamai sustatyti baldai buto viduje”, – sakė V.Turonis.
Anot jo, baldai bute turėtų būti statomi prie šiaurinių sienų, kėdėmis, stalais, spintelėmis, lovomis nereikėtų užtverti radiatorių, nes mažėja šilumos apytaka buto viduje.
Klysta tie žmonės, kurie vėdindami kambarius ilgam laikui palieka ne iki galo uždarus langus.
„Geriau rytą penkioms minutėms juos plačiai atlapoti, o likusį laiką laikyti sandariai užvertus. Taip kambariuose iškart pasikeičia oras, o bute esantys daiktai nesuspėja atvėsti”, – aiškino didžiausios namų priežiūros įmonės Lietuvoje vadovas.