Nors laikraščiai bei portalai mirga skelbimais apie nuomojamas biurų patalpas, tai dažniausiai būna keli ar keliolika kabinetų, kartais pusė aukšto. Tačiau šios patalpos nė iš tolo neatitinka aukščiausios „A“ klasės reikalavimų, jose nėra net teorinių galimybių sutalpinti kelis šimtus darbuotojų paliekant rezervą įmonės plėtrai.
Nekilnojamojo turto vystytojams vengiant rizikuoti, pastačius aukščiausios klasės biurų pastatą laukti nuomininkų, mieste susiklostė išties kuriozinė situacija. Nesulaukdama pasiūlymų „Senukų“ įmonių grupė už 88 mln. litų nusprendė pati pasistatyti 17 tūkst. kvadratinių metrų administracinį pastatą.
Statybų ėmėsi ir Kaune įsikūrusi informacinių technologijų įmonių grupė „NFQ“. Neradę tinkamų patalpų plėtrai, verslininkai varžytinėse įsigijo seną pastatą, investavę nemažai lėšų jį rekonstravo. Nekilnojamojo turto vystytojais nusivylusių „NFQ“ vadovų planuose – dar vieno, specialiai IT sektoriui pritaikyto, biurų komplekso statyba.
Kauno suvilioti užsieniečiai nusivilia
Su užsienio šalių įmonėmis dirbančios viešosios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė lrytas.lt sakė, jog Kaunas potencialiai įdomus bei patrauklus užsienio investitoriams.
Filialus steigti Lietuvoje ketinantys stambių užsienio korporacijų atstovai į Kauną žvelgia su dideliu susidomėjimu.
„Užsienio investuotojams Kaunas yra patrauklus savo geografine vieta, aukštos kvalifikacijos darbuotojais, studentais, moksline baze, mažesne konkurencija ir sąnaudomis. Tai jiems leidžia sparčiau ir lengviau suformuoti aukšto lygio profesionalų komandas“, - sakė M.Dargužaitė.
Deja, pradėjus domėtis konkrečiomis galimybėmis įsikurti Kaune, investuotojai nusivilia ir traukia į Vilnių. Priežastis paprasta – didelės įmonės tiesiog neturi kur įsikurti, Kaune nėra naujų bei didelių „A“ klasės lygio biurų patalpų.
„Su mumis dirbančias užsienio bendroves labiausiai domina nauji ir modernūs biurai. Tačiau šiuo metu Kaune tėra statomi keli nauji objektai, o moderniausios „A“ klasės biurų visai nėra. Lietuvoje įsikūrusios užsienio bendrovės dažnai planuoja sparčią plėtrą, o Kauno nekilnojamojo turto rinka gali pasiūlyti modernius biurus tik nedidelėms įmonėms. Tiesa, dažnai šie biurai neatitinka investuotojų keliamų infrastruktūros reikalavimų, kaip pakankamai greitas interneto ryšys, patogus susisiekimas, didelės automobilių stovėjimo aikštelės. Būtent dėl naujų ir didesnių patalpų trūkumo investuotojai, ypač planuojantys didelius projektus, būna priversti nukreipti savo investicijas į Vilnių“, - sakė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovė M.Dargužaitė.
Investicijoms Kaune – raudona šviesa
Prieš metus Kauno vadovai džiūgavo, jog mieste įsikūrė savo darbuotojų gretas plėsti žadančios britų bendrovės „Callcredit Information Group“ IT padalinys. Deja, ši neseniai atėjusi bendrovė, ko gero, taps viena paskutinių – naujoms įsikurti Kaune tiesiog nėra kur.
Būtina paminėti, jog „Callcredit“ padalinys įsikūrė gana netikėtoje vietoje – Nemuno saloje iškilusioje „Žalgirio“ arenoje.
Joje dar buvo likę laisvų patalpų, kuriose norėjo įsikurti dar kelios besiplečiančios IT bendrovės, tačiau areną valdantys skandalingai pagarsėjusio bankininko Vladimiro Romanovo bendražygiai nuėjo kitu keliu. Vietoje pridėtinę vertę ir gerai apmokamas darbo vietas kuriančių įmonių arenos valdytojai pasirinko kitą nuomininką – sporto klubą „Impuls“.
„Matome, kad susidaro užburtas ratas: laisvų, modernių ir didelių biurų trūkumas užsienio bendrovių investicijas nukreipia kitur, o dėl investicijų trūkumo biurų segmentas sparčiai nesivysto.
Tinkamų patalpų trūkumas užkerta kelią naujoms užsienio bendrovių investicijoms Kaune. Tai prarastos naujos darbo vietos, verčiančios aukštos kvalifikacijos darbuotojus ieškoti patrauklių pasiūlymų kituose miestuose ar užsienyje. Dėl šios priežasties Kauno miestas netenka pajamų, kurias galėtų skirti miesto problemomis spręsti. Be to, užsienio investuotojas kartu su savimi atsineša modernią valdymo praktiką, verslo kultūrą. Visi šie dalykai vėliau įsitvirtina ir tarp vietos bendrovių“, - lrytas.lt sakė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė M.Dargužaitė.
Vystytojai bijo rizikuoti
Nekilnojamojo turto agentūros „Oberhaus“ Kauno padalinio vadovas Saulius Umbrasas pripažino, kad jau kuris laikas aukšto lygio biurų patalpų rinkoje susidarė kuriozinė situacija.
„Ateina klientai, ieškantys 2-3 tūkst. kvadratinių metrų ploto šiuolaikinių patalpų. Deja, mes jų pasiūlyti negalime. Mes galime kalbėtis su nekilnojamojo turto vystytojais, tačiau jiems reikia garantijų. Jeigu Kauno centre bus pastatytas didelis ir modernus, 5-6 tūkst. kvadratinių metro ploto pastatas, yra didelė tikimybė, kad jis kurį laiką stovės pustuštis. Todėl labai rizikinga į statybas investuoti ir gana ilgam laikui užšaldyti dideles pinigų sumas“, - sakė S.Umbrasas.
Vilniuje situacija kiek kitokia. Nekilnojamojo turto vystytojai sostinėje dirba kur kas drąsiau, nes jų pastatyti modernūs biurų kompleksai užsipildo maždaug per pusmetį.
„Kaunas nėra Lietuvos finansų sostinė, čia nesikuria pagrindinės įmonių būstinės, o tik jų filialai, todėl pastatyti didelį biurų pastatą vystytojams rizikinga. Kita vertus, jeigu ateitų investuotojas su konkrečiais pasiūlymais, plėtros planais bei garantijomis, per dvejus metus pastatyti ir įrengti biurų kompleksą nebūtų sudėtinga“, - sakė agentūros „Oberhaus“ Kauno padalinio vadovas S.Umbrasas.
Nors užsienio investuotojai galėtų patys pasamdyti statybos bendroves ir pastatyti sau biurų pastatus, kaip tai Kaune padarė „Senukai“, didžioji dalis jų patalpas linkę nuomotis. Dažniausiai šis sprendimas motyvuojamas siekiu susitelkti į pagrindinę įmonės veiklą, o ne rūpintis pastato priežiūra bei administravimu. Kita vertus, kintant darbuotojų skaičiui kur kas efektyviau reaguoti praplečiant ar sumažinant patalpas biurų komplekse, galų gale - keičiant dislokacijos vietą.
Kaunas lieka sostinės šešėlyje
Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos vystymo bendrovės vadovas Vytautas Petružis lrytas.lt minėjo, kad ne kartą teko tiesiogiai susidurti su investuotojų nusivylimu neradus tinkamų patalpų veiklai. „Visos Vilniuje įsikūrusios IT bei finansinių paslaugų kompanijos veiklą planavo ir Kaune. Vienintelis investuotojus atbaidantis veiksnys – jau esamų patalpų nebuvimas. Verslininkai ieškojo ir kelių tūkstančių, ir kelių šimtų kvadratinių metrų ploto patalpų, tačiau mes jiems tiesiog neturėjome ką pasiūlyti“, - sakė V.Petružis.
Analizuodamas susidariusią situaciją, kai nelikus laisvų patalpų iš Kauno traukiasi čia įsikurti norėję verslininkai, LEZ vadovas kalbėjo apie nekilnojamojo turto vystytojų nerangumą.
„Jie eina lengviausiu keliu, biurus stato Vilniuje. Kauno rinka jų nedomina, nežinau kas turi pasikeisti sostinėje, kad jų žvilgsniai atsisuktų į antrąjį Lietuvos miestą, kur poreikis šiems pastatams labai didesnis“, - kalbėjo V.Petružis.
Kauno LEZ vadovai ne kartą derėjosi su nekilnojamojo turto vystytojais, siūlė jiems laisvuose plotuose su išvystyta infrastruktūra statyti biurų kompleksus, tačiau derybos liko bevaisėmis.
„Jie nenori prisiimti rizikos, prašo, kad keleriems metams būtų pasirašytos sutartys, bent 60 procentų patalpų garantuotai užimtų nuomininkai. Kaip jau minėjau, nuomininkai ieško jau esančių patalpų, jie nenori prisiimti rizikos, jog kažkas įvyks, kai jiems reikės įsikelti. Turime 13 sklypų su visa infrastruktūra, gatvėmis, viskas paruoša. Tereikia surasti nuomininkus, reikia tik persilaužti. Turi ateiti rinka patikėsiantis ir rizikuoti nebijantis vystytojas. Atsiradus pirmajam pastatui, šalia jo pradės dygti ir kiti“, - vylėsi V.Petružis.
Neradę patalpų programuotojai biurą įsirengė patys
Laisvų biuro patalpų nebuvimas vos nesužlugdė Kaune įsikūrusios IT įmonių grupės „NFQ“ plėtros planų.
Prieš metus ieškoję patalpų naujajam, kelis šimtus darbuotojų talpinti galinčiam biurui „NFQ“ vadovai rado tik vieną jų reikalavimus atitikusią vietą – dar neužimtus plotus „Žalgirio“ arenoje. Sporto rūmų valdytojams laisvą vietą išnuomojus sporto klubui, IT bendrovės plėtros planai gerokai komplikavosi.
„Mūsų poreikiai Kaune nebuvo labai specifiniai ar dideli – gerai veikianti ventiliacijos ir šaldymo sistema, didelis, virš 1 tūkst. kvadratinių metrų plotas, stovėjimo aikštelė darbuotojų automobiliams. Deja, mums niekas tokių patalpų negalėjo pasiūlyti, atsidūrėme gana keblioje padėtyje. Nelikus pasirinkimo, varžytinėse už gana neblogą kainą įsigijome objektą Vilijampolės rajone, ten jau baigiame įrengti savo biurą“, - lrytas.lt pasakojo D.Lebedzinskas.
Pasak verslininko, į 2,3 tūkst. kvadratinių metrų ploto biuro įrengimą investuota per 8 mln. litų. Tai ne tik sukauptas pelnas, bet ir iš verslo partnerių gautos paskolos. Daugiau nei dešimt metų sėkmingai dirbančiai įmonių grupei bankai nenorėjo skolinti, galiausiai pateikė verslininkų teigimu jų veiklą suvaržančias sąlygas.
„Biurų statyba – labai perspektyvi ir pelninga veiklos sritis. Iki šiol neatsiginu klausimų, ar turime dar laisvų plotų, kuriuos galėtume nuomoti. Todėl šiuo metu ne tik planuojame plėsti savo valdas, taip pat šalia pastatyti specialiai IT bendrovių reikmėms pritaikytą 7 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastatą“, - sakė „NFQ“ įmonių grupės vadovas D.Lebedzinskas.
Kauno meras siūlo derėtis asmeniškai
Tragiška situacija biurų rinkoje galimai stabdo ir tokio giganto kaip britų banko „Barclays“ IT padalinio kūrimą Kaune. Kalbama, jog vieną padalinį sostinėje įsteigę britai jau kuris laikas taikosi į Kauną, juos vilioja Kauno technologijos universiteto potencialas, tačiau neįsikuria dėl labai banalios priežasties – mieste tiesiog nėra jų poreikius atitinkančių pastatų.
Lrytas.lt žiniomis apie investicijas Kaune paskelbusios dar vienos užsienio bendrovės planai taip pat pakibo ant plauko – nerandant kur įkurti biurą verslininkai gali pakoreguoti savo planus.
Paklausus, kaip vertina susidariusią situaciją Kauno meras Andrius Kupčinskas lrytas.lt žurnalistui tikino, kad visus investuotojus stengiamasi globoti.
Miesto vadovas atmetė VšĮ „Investuok Lietuvoje“ vadovės M.Dargužaitės teiginius, jog Kaune ketinę įsikurti verslininkai čia neranda vietos plėtrai ir keliasi į sostinę.
„Investuok Lietuvoje“ įsikūrusi Vilniuje, todėl rekomenduočiau investuotojams tiesiai kreiptis į Kauno merą. Jeigu būtų tiesioginis kreipimasis, ne per Vilnių, galima rasti greitesnių sprendimų“, - kalbėjo A.Kupčinskas.
Kauno meras minėjo restoranuose pietavęs su užsienio įmonių atstovais, tikino asmeniškai galintis priimti bet kurį potencialų investuotoją.
Trūksta strateginio požiūrio
Miesto vadovams deklaruojant, kad viskas daroma investuotojų labui Kauno prekybos, Pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis tikino, jog iki šiol trūksta konsoliduoto požiūrio į investicijas.
„Pirmiausia turi atsirasti patriotizmas dėl miesto, o paskui – konkretūs veiksmai. Mano žiniomis, verslininkai turi pakankamai turto, jeigu žinotų, kad belsis potencialus investuotojas, parengtų biurus pagal jų reikalavimus. Į komandiruotes važiuojantiems valdžios atstovams siūlyčiau pasiimti ir galimybių potencialioms investicijos sąsiuvinį“, - sakė V.Šileikis.
