Paprasti kiaušiniai su ekologišku ženklu, druskos keliams barstyti pėdsakai maisto gaminiuose, nuodingas metanolis alkoholiniuose gėrimuose. Tai tik keletas pažeidimų, kuriuos EP narė iš Nyderlandų Esther de Lange pateikė savo ataskaitoje Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitete.
Po beveik visą Europą sukrėtusio arklienos skandalo, kuomet kai kuriuose maisto produktuose vietoje jautienos buvo rasta arklio mėsos, EP ėmėsi tyrimo, kuris turėjo įvertinti maisto saugos situaciją Europoje.
Įrodymų dar nėra
Ir nors ataskaitoje daugiausiai koncentruojamasi į jau ištirtus įvykius, tačiau bendraudama su žiniasklaida E.de Lange užsiminė apie dar vieną galimą sukčiavimą maisto grandinėje atvejį. Esą kai kurie europiečių valgomi kalmarai jūros būna nė nematę, o yra gaminami iš kiaulės išangės.
Tiesa, tokio skandalingo teiginio įrodymų politikė neturi. Apie šią praktiką jai neva užsiminė kai kurių Europos prekybos centrų atstovai.
Įvairių šalių maisto saugos specialistai, tarp jų ir Lietuvos, tvirtina jokios informacijos apie tokį sukčiavimą neturintys. Tad kai kas šį politikės pareiškimą vertina kaip paleistą antį.
Tačiau suklusti vis tiek vertėtų, mat E.de Lange savo išvadose tvirtina, kad sukčiavimas maisto grandinėje tampa vis dažnesniu reiškiniu visoje ES.
Esą, tai lemia ekonominė krizė, nuolatinis prekybos centrų reikalavimas tiekti kuo pigesnę produkciją. Be to, konstatuojama, kad tikimybė, jog toks nelegalus maisto produktų verslas Europoje būtų išaiškintas, yra santykinai nedidelė, o pelnas – atvirkščiai.
Metinės šios nelegalios veiklos pajamos siekia 36 mlrd. eurų. E.de Lange teigimu, neatsitiktinai sukčiavimo atvejų daugėja, o į tokią nelegalią veiką įsitraukia ir kriminalinės grupuotės.
Dažniausi neatitikimai - alyvuogių aliejuje
EP komiteto ataskaitoje teigiama, kad iš visų pažeidimų ES teritorijoje dažniausiai pasitaiko maisto gaminio svorio neatitikimų, klaidingo ekologiško ženklinimo, nekokybiškų ir nepažymėtų sudedamųjų maisto produkto dalių, nurodoma melaginga maisto produkto kilmė. Pavyzdžiui, žuvų ūkiuose išaugintos žuvys padavinėjamos kaip sužvejotos laisvėje.
Išskiriami ir produktai, dėl kurių pasitaiko daugiausiai neatitikimų. Pirmoje vietoje yra alyvuogių aliejus, kurio sudėtyje kartais randama paprasto pigiausio aliejaus pėdsakų.
Sąraše taip pat žuvis, ekologiški maisto produktai, grūdinės kultūros, kava, arbata, vynas, kai kurios vaisių sultys. Į dešimtuką patenka ir prieskoniai, pavyzdžiui, jūros nemačiusi jūros druska, medus, kurio sudėtyje randama kukurūzų sirupo bei pieno gaminiai su vandeniu arba pieno milteliais.
Siūlo atimti licencijas
Ir nors E.de Lange pripažįsta, kad po tokių skandalų europiečiai nebepasitiki maisto saugumu, konstatuojama, kad maisto kokybė šiandien ES vertinama kaip niekada griežtai.
„Tikimybė ES gyventojui mirti nuo gripo sukeltų komplikacijų yra 260 kartų didesnė nei nuo nesaugių maisto produktų. Tačiau kas trečias gyventojas teigia nepasitikintis tuo, kas rašoma ant produkto etiketės“, - teigia EP narė.
Todėl EP Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komitetas siūlo efektyviau kovoti su maisto grandinės sukčiais, palengvinti visų 28 ES šalių narių bendradarbiavimą šioje srityje, o išaiškinus nusikalstamą veiklą, griežtinti bausmes.
Esą iki šiol Europos maisto tarnyba patikras atlikdavo apie jas iš anksto įspėjusi, tad siūloma ateityje organizuoti daugiau netikėtų patikrinimų.
Šalys narės bus skatinamos sukčiavimo maisto grandinėje atvejus tirti su Europolu, o ne pavieniui ar dvišaliu lygmeniu. Be to, siūloma visoje ES sukurti sistemą, kuri leistų saugiai ir anonimiškai pranešti apie galimus maisto padirbinėjimo atvejus.
EP ketina siūlyti, kad ateityje už išaiškintą tokio tipo nelegalią veiklą būtų skiriamos ne tik piniginės baudos, bet grėstų ir licencijos dirbti su maisto produktais praradimas.
Kreipsis į EK
Tikimasi, kad artimiausiu metu EP priims rezoliuciją, kuria prašys Europos Komisijos (EK) atkreipti dėmesį į sukčiavimo maisto grandinėje problemą. Tačiau Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad tokios pastangos dažnai nesulaukia EK dėmesio.
„Prieš kurį laiką Rytų ir Centrinės Europos parlamentarai kėlė klausimą dėl to paties ženklo produkto kokybės skirtumų šalyse narėse. Pavyzdžiui, kava kažkur Rytų Europoje gali būti prastesnė nei Vakaruose.
Tuomet siūlyta EK pasirūpinti tokių produktų patikra ir įsitikinti, kad nėra piktnaudžiavimų. Tačiau EK teigė nesanti atsakinga už receptūrų tvirtinimą, o atsižvelgianti į svarbiausią kriterijų – produkto saugumą“, - teigė Lietuvos atstovė EP.
