Kada Vilnius būsto kainomis pasivys Taliną? (papildyta)

Nuo šių metų pradžios nekilnojamojo turto kainos Taline pakilo 10 proc., Rygoje – per pusę mažiau, o Vilniuje jos liko stabilios. „Swedbank“ Privačių klientų finansavimo departamento direktorė Jūratė Gumuliauskienė prognozuoja, kad Lietuvos sostinė po dvejų trejų metų pasivys Taliną.

Daugiau nuotraukų (1)

Simona Viltrakytė

Oct 30, 2013, 10:25 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 5:49 PM

„Panašių ekonomikos pokyčių Lietuvos rinkoje galima tikėtis, nes padėtis Estijoje prieš porą metų buvo panaši į Lietuvos. Tačiau Estijoje buvo įvestas euras. O po dvejų trejų metų mūsų rinka irgi gali būti panaši į estiškąją“, - spaudos konferencijoje kalbėjo J.Gumuliauskienė.

Būtent Estijoje šiandien būsto paskolų rinka aktyviausia iš visų trijų Baltijos valstybių, nes, kaip pastebėjo „Swedbank“ ekonomistė, Estija buvo ta šalis, kuri iš Baltijos trejetuko lengviausiai įveikė ekonominį nuosmukį.

„Lietuvos rinka taip pat auga. Nuoseklaus augimo tendencija turėtų išsilaikyti ir ateityje. O Latvijoje paskolų rinka atsigauna gerokai lėčiau. Tai lemia mažesnis latvių poreikis skolintis, nes nekilnojamojo turto kainos čia dvigubai mažesnės nei Lietuvoje ir Estijoje“, - komentavo J.Gumuliauskienė.

Vilnius pastaruosius keletą metų iš Baltijos valstybių išsiskyrė kaip brangiausio būsto miestas, tačiau šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos sostinė pozicijas užleido estiškajai. Vidutinė kvadratinio metro kaina Taline šiuo metu siekia 3,8 tūkst. litų, Vilniuje - 3,7 tūkst. litų, Rygoje - 2,1 tūkst. litų.

Kaip pastebėjo J.Gumuliauskienė, iki sunkmečio nekilnojamojo turto kainos Rygoje buvo didžiausios iš visų trijų Baltijos šalių. Tačiau dėl ekonominio nuosmukio jos Latvijos sostinėje taip krito, kad neatsistato iki šiol. Kai kuriems latviams nuo to tik geriau – jie pajėgia greičiau nei kitų Baltijos šalių gyventojai gali grąžinti paskolas. Pavyzdžiui, vidutinę būsto paskolą, kuri yra mažiausia Baltijos šalyse, latviai grąžina per 14 metų, kai lietuviai užtrunka 20 metų, o estai - 23-ejiems. Jei šių metų pirmąjį ketvirtį išduotų paskolų dalis, tekusi vienam gyventojui Estijoje buvo 342 litai, Lietuvoje – 138 litai, tai Latvijoje – 95 litai.

Latvijoje mažiausias ir vidutinis būsto paskolos dydis. „Swedbank“ duomenimis, jis siekia 148 tūkst. litų. Lietuvoje jis – 155 tūkst. litų. Didžiausią finansinę naštą užsikrauna estai: jų vidutinis paskolos dydis – 186 tūkst. litų. Vis dėlto estams iš visų trijų Baltijos valstybių reikia dirbti mažiausiai, kad padengtų paskolą – 5,8 metų. Tuo metu lietuviams, kurių vidutinis darbo užmokestis 35-40 proc. mažesnis nei estų, tenka dirbti 7,4 metų, kad grąžintų būsto paskolą.

Kaip rodo banko statistika, šių metų pirmąjį ketvirtį naujai suteikiamų būstų paskolų apimtys Estijoje ir Lietuvoje buvo panašios – kiek daugiau nei 400 mln. litų per ketvirtį. Latvijoje paskolų suteikiama dvigubai mažiau. Be tos priežasties, kad latviai, kur nekilnojamojo turto kainos per pusę mažesnės nei Lietuvoje ir Estijoje, būstą dažniau įsigyja vien iš savo santaupų, prisideda ir tai, kad kitokia įstatyminė bazė leidžia nekilnojamąjį turtą paprasčiau nusipirkti ne vietos gyventojams.

Pirkdami butą lietuviai iš visų Baltijos šalių gyventojų taiko į didžiausio ploto būstą. Vidutiniškai jis siekia 65 kvadratinius metrus. Latviai ir estai vidutiniškai renkasi 15 kvadratinių metrų mažesnį butą.

Tačiau lyginant individualių namų segmentą viskas apsiverčia aukštyn kojomis. Latvių namas, palyginti su esto, paprastai būna 50-100 kvadratinių metrų didesnis. Mat Estijoje ieškoma namų, kurių vidutinis plotas – 150 kvadratinių metrų, o Latvijoje – 200-250 kvadratinių metrų. Lietuviai šiuo aspektu panašesni į estus: vidutinis mūsų namas būna 170 kvadratinių metrų.

„Pastaruosius dvejus metus pastebime, kad ir Lietuvoje daugėja paskolų, išduodamų individualiems namams pirkti. Iki sunkmečio buvo daugiau drąsuolių, kurie imdavo paskolą ir sklypui pirkti, ir namui statyti. Šiandien populiariau namą pirkti, o ne jį statytis. Be to, ir parduodančių namus yra daugiau“, - kalbėjo bankininkė.

Dukart daugiau nei per piką

Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ specialistai teigia, kad šiuo metu Vilniuje ir Klaipėdoje fiksuojamas aukščiausias įperkamumo rodiklis per pastaruosius 15 metų.

Jie, įvertinę 2013 m. devynių mėnesių būsto kainas ir pirmųjų dviejų šių metų ketvirčių atlyginimus konkrečiuose miestuose, nustatė tokius būsto įperkamumo rodiklius: Vilnius - 5,8 kvadratinio metro (žemiausias rodiklis 2006 m. - 2,9 kvadratinio metro), Kaunas - 6,3 kvadratinio metro (2007 m. - 3,4 kvadratinio metro), Klaipėda - 6,7 kvadratinio metro (2007 m. - 2,9 kvadratinio metro), Šiauliai - 9,8 kvadratinio metro (2007 m. - 5,1 kvadratinio metro) ir Panevėžys - 10,9 kvadratinio metro (2007 m. - 5,1 kvadratinio metro).

„Ober-Haus“ duomenimis, nuo 2007-2008 m. butų kainos Lietuvos didmiesčiuose vidutiniškai yra sumažėjusios beveik 40 procentų. Tuo tarpu nominalus vidutinis darbo užmokestis per pastaruosius 6 metus, priklausomai nuo konkretaus regiono, yra išaugęs apie 25-30 procentų. Todėl statistiškai didmiesčių gyventojai šiuo metu jau gali įsigyti du kartus daugiau ploto nei per būsto kainų piką 2007-2008 m.

Lietuvoje butų kainos rekordines aukštumas pasiekė 2006-2007 metais. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad tuo metu Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio gyventojas už savo vidutinį grynąjį (neto) metinį darbo užmokestį galėjo įsigyti 2,9-5,1 kvadratinio metro vidutinės klasės bute. Pavyzdžiui, statistinis vilnietis mažiausiai kvadratinių buto metrų galėjo įsigyti 2006 m. Tuo metu vidutinė buto kvadratinio metro kaina sostinėje siekė daugiau nei 5300 Lt, o vidutinis grynasis mėnesinis darbo užmokestis - apie 1300 Lt. Tad statistinis vilnietis už savo metinį atlyginimą galėjo įsigyti tik 2,9 kvadratinio metro vidutinės klasės buto. „Ober-Haus“ duomenimis, Klaipėdoje toks pats rodiklis buvo fiksuojamas 2007 m. Kaunietis tais pačiais metais už savo metinį atlyginimą galėjo nusipirkti 3,4 kvadratinio metro, Šiaulių ir Panevėžio gyventojai - atitinkamai 5,1 ir 5 kvadratinius metrus. Analizuodami 1999-2003 m. laikotarpį „Ober-Haus“ specialistai fiksuoja, kad butų ir atlyginimų santykis geriausias buvo 2001-2003 m. Tuo metu po Rusijos ir Lietuvos ekonominės krizės butų kainos, nespėjusios atsigauti po užkluptų sunkumų, pasiekė žemiausią tašką. 2002 m. kaunietis už vidutinį grynąjį metinį atlyginimą galėjo įsigyti 7,8 kvadratinio metro, o Panevėžio gyventojas - 17,6 kvadratinio metro. Tuo tarpu Šiaulių gyventojo metinio atlyginimo ir buto kvadratinio metro kainos santykis geriausias buvo 2003 m. ir siekė 15,3 kvadratinio metro. Vilnius ir Klaipėda tuo laikotarpiu išsiskyrė aukštesnėmis butų kainomis, todėl šių miestų gyventojų vidutinis metinis atlyginimas prilygo apie 5-6 kvadratinių metrų kainai vidutinės klasės bute.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.