Kodėl estai dėl „Rail Baltica” nesupranta lietuvių?

„Daugiausia laiko praleidžiame spręsdami Lietuvos iškeltus susirūpinimus”, „Lietuvos geležinkeliai” neturėtų galvoti apie trumpalaikius tikslus”, „Lietuva namų darbus daro lėčiau nei kitos šalys”, – tokias mintis Baltijos šalyse tiesiamos geležinkelio linijos „Rail Baltica” klausimu išskirtiniame interviu portalui delfi.lt išsakė Estijos ekonomikos ir ryšių ministras Juhanas Partsas.

Bene didžiausiu trikdžiu vykdant „Rail Baltica” projektą J.Partsas laiko Lietuvos priešinimąsi kurti bendrą įmonę, tiksliau sakant, Estijos siūlomam variantui.

Estai nori, kad bendra įmonė ne tik tiestų geležinkelį, bet ir investuotų, rengtų verslo planą, būtų atsakinga už projektą, kai infrastruktūra būtų baigta kurti.

„Jau beveik metus diskutuojame šiuo klausimu. Turėti tokią įmonę – įprasta praktika tokio masto projektams. O mes iki šiol nesame jos įsteigę. Kodėl? Manau, kad vis dar yra neaiškumų dėl pagrindinių klausimų – kaip šį projektą supranta kiekviena šalis”, – sakė J.Partsas.

Atsakydama į šį ir kitus priekaištus Lietuva turi savų argumentų. „Ministras J.Partsas puikiai žino, jog bendros įmonės sukūrimas pagal estišką variantą nėra visiškai priimtinas Lietuvai. Jis taip pat žino, jog dėl atskirų pozicijų derinimo šiuo metu vyksta intensyvios derybos. Manome, kad yra netikslinga imtis pasiektų ir ministrų parašais patvirtintų pagrindinių susitarimų revizavimo”, – sako susisiekimo ministro patarėjas Ričardas Slapšys.

Jam pritaria Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius bei „Rail Baltica” darbo grupės „Task Force” atstovas Lietuvai Arenijus Jackus.

„Bendrą įmonę galima įsteigti labai greitai, tačiau siekdami bendro tikslo negalime nepaisyti atskirų partnerių interesų, neįvertinti esamos situacijos, kuri kiekvienoje valstybėje yra savita. Kaip žinoma, „Lietuvos geležinkeliai” priklauso valstybei, o Estijoje ir Latvijoje geležinkelio sektoriui vadovauja privačios įmonės, su kuriomis šios šalys turi didesnių ar mažesnių problemų, todėl Estija nori sukurti naują valstybinį geležinkelį, nors Lietuvoje jis ir taip toks yra”, – teigia A.Jackus.

Estijos ekonomikos ir ryšių ministras taip pat išsakė priekaištą dėl prognozuojamo „Rail Baltica” traukinių greičio, esą Estijai iš esmės svarbu, kad Varšuvą nuo Talino būtų galima pasiekti važiuojant 240 km/val., o Lietuvoje kuriama infrastruktūra esą tam netinkama. Lietuvos specialistams kilo klausimas, ar tikrai lietuviai sprendžia, koks bus linija „Rail Baltica” važiuojančių traukinių greitis?

„Mums taip pat svarbu, kad traukinys į Varšuvą nuvyktų kuo greičiau, tačiau dėl tokio greičio turi susitarti visos šalys, taip pat ir Lenkija. Kol kas mūsų vakarinio kaimyno traukinių greitis į Lietuvą tesiekia 80 km/val. ir nemanau, kad padėtis artimiausiu metu keistųsi. Lenkija tik 2014–2020 m. imsis studijų ir tik po to pradės europinės vėžės tiesimo darbus, kuria traukiniai, beje, judės 100–120 km/val. greičiu. Apie kokius 240 km/val. nuo Talino iki Varšuvos galime kalbėti?” – retoriškai klausia susisiekimo ministro patarėjas R.Slapšys.

Jis taip pat patvirtino, kad Lietuva sugebės rasti būdą sutartam greičiui nuo Lenkijos sienos iki Kauno pasiekti. Dabar tiesiamame ruože nuo Lenkijos sienos iki Kauno jis sieks apie 140 km/val., kaip 2009 m. rekomendavo Europos Komisijos paskirtas projekto „Rail Baltica” koordinatorius Pavelas Telička. Tai numatyta ir Europos Komisijos sprendimuose.

R.Slapšys taip pat sako norintis reaguoti į kontroversiškai nuskambėjusį pasakymą, esą daugiausia laiko dabar praleidžiama „Lietuvos iškeltiems susirūpinimams spręsti”. Pasak jo, „Rail Baltica” yra milžiniškos apimties, milijardus litų kainuojantis projektas, kuriame keletas valstybių siekia vieno tikslo – jas sujungsiančio geležinkelio, todėl taip griežtai skirstyti problemas į „mūsų” ir „jų” yra neteisinga ir netikslinga.

Jis taip pat patvirtino, jog visi projekto „Rail Baltica” numatyti darbai Lietuvoje atliekami pagal LR Vyriausybės nutarimu numatytą grafiką. Kaip ir numatyta, europinė vėžė 2015 metų pabaigoje pasieks Kauną, jau baigtas trasos nuo Kauno iki Latvijos Strateginis poveikio aplinkai vertinimas (SPAV), greitu laiku bus skelbiamas konkursas specialiajam planui parengti, o vėliau – projektavimo darbams šiame ruože atlikti. „Kad Lietuva rimtai vertina šį projektą ir namų darbus daro bene sparčiausiai, liudija jos jau padaryti darbai”, – tvirtina R.Slapšys.

Labiausiai nerimą jam kelia ne Lietuvos „nepadaryti namų darbai”, o tai, jog jie buvo padaryti „per greitai”. Lenkija, kaip jau minėta, tik kitais metais turėtų pradėti būsimos vėžės tiesimo galimybių studiją, Latvijoje procesas stringa teismuose, o Estija šiuo metu modernizuoja vadinamąją rusiškąją vėžę ir rengiasi atlikti europinio standarto vėžės poveikio aplinkai analizę.

„Kitą savaitę vyks dar vienas „Task Force” derybų raundas, o artimiausiomis dienomis įvyks abiejų šalių premjerų susitikimas, kuriame bus kalbama ir apie „Rail Baltica”. Tikimės, kad jo metu bus dar kartą užtvirtinti penkių valstybių susisiekimo ministrų pasiekti susitarimai ir nereikės vėl grįžti prie jau sutartų klausimų”, – sako Susisiekimo ministerijos Plėtros ir tarptautinių ryšių departamento direktorius Arenijus Jackus.

 Transeuropinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica 2“ projektas bus gyvendinamas ir po 2020 metų, teigia Lietuvos premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, iki 2016 metų bus atlikti projekto tyrimai, tad statybos tęsis ir kitoje - 2021-2027 metų - ES finansinėje perspektyvoje. 

„Manome, kad šitas objektas turėtų būti statomas dar ir po 2020 metų. Numatyta, kad dėl finansavimo būtų kreipiamasi ir būsimoje finansinėje perspektyvoje, nes, manoma, kad iki 2016 metų bus tik atliktos analizės ir tyrimai. Tai nėra paprasta, reikia atlikti ir poveikio aplinkai vertinimus. Tai turi būti ilgalaikis projektas“, - BNS telefonu iš Rygos, kur trijų Baltijos šalių premjerai diskutavo dėl bendros Baltijos valstybių „Rail Baltica“ įmonės, sakė A.Butkevičius. 

Anot jo, Lietuva nemažai diskutavo dėl projekto finansavimo ir kreipimosi į Europos Sąjungą. 

„Šiandien vyko stipresnė diskusija, ypač su Estija. Dėl kreipimosi į Europos institucijas, dėl to projekto finansavimo. Taip pat buvo numatyta, kad projektui (iš ES lėšų – BNS) turėtų būti skiriama 85 proc. finansavimo“, - teigė premjeras. 

Latvijos premjeras Valdis Dombrovskis pareiškė, jog „Rail Baltica“ projektą įgyvendinsiančios bendros įmonės būstinė bus Rygoje. Anot V.Dombrovskio, 85 proc. lėšų projektui įgyvendinti skirs Europos Sąjunga.