Vilniaus universiteto lektorius Antanas Kairys tvirtina, kad į Lietuvą grįžę emigrantai dažnai susiduria su sunkumais, kai jiems tenka iš naujo atkurti socialinius ryšius, nes kuo ilgesnį laiką jie nebendravo su savo artimaisiais, draugais ar pažįstamais, tuo jiems sunkiau vėl rasti bendrą kalbą.
Anot A.Kairio, grįžusių tautiečių prisitaikymą prie gyvenimo Lietuvoje gali lemti tai, kiek laiko jie gyveno kitoje valstybėje.
„Jeigu žmogus ilgai buvo svetimoje šalyje, tikėtina, kad jis bus perėmęs kitokią kultūrą, kitokių socialinio elgesio standartų, galbūt šiek tiek kitokių vertybių. Tas vertybių pakeitimas, prisitaikymas vėl prie lietuviškos kultūros gali būti vienas iš sunkesnių iššūkių“, – aiškina VU lektorius.
Pusketvirtų metų Berlyne gyvenęs Dainius Velykis pasakoja, kad kai po emigracijos grįžo į Lietuvą, pastebėjo išryškėjusius kultūrinius skirtumus.
„Kai pagyveni kurį laiką užsienyje, negali nepastebėti gerokai pilkesnio, liūdnesnio gyvenimo Lietuvoje, gerokai daugiau nusiminusių ir piktų žmonių“, – pasakoja Vokietijoje studijavęs ir dirbęs lietuvis. Tačiau jis pabrėžia, kad grįžęs pamatė daug dalykų, kurie jį nustebino pozityviai.
„Į gerąją pusę yra pasikeitęs Vilnius. Jis man pasirodė atjaunėjęs, daugiau besišypsančių ir gyvenimu besimėgaujančių žmonių. Antra vertus, pastebėjau labai didelį kontrastą tarp to, kokią Lietuvą įsivaizdavau ir kokią ją radau. Žiniasklaidoje ji buvo aprašoma daug juodžiau, nei yra iš tikrųjų“, – prisimena D.Velykis.
Grįžti labiausiai verčia šeima
Viešosios politikos ir vadybos instituto tyrimų vadovė Dovilė Žvalionytė teigia, kad mūsų visuomenėje yra paplitusi nuomonė, jog į Lietuvą iš emigracijos grįžta tie, kuriems užsienyje nepasisekė. Tai, anot jos, kuria negatyvų grįžtančiųjų įvaizdį. Tačiau pašnekovė tvirtina, kad didžioji dalis emigrantų į tėvynę grįžta, nes pasiilgo šeimos, artimųjų ar tiesiog Lietuvos kaip kultūrinės aplinkos.
„Tai yra pagrindinis veiksnys, kuris traukia grįžti į Lietuvą. Daugumos emigrantų socialiniai ryšiai nėra nutrūkę. Nėra taip, kad tie žmonės grįžta į niekur socialine prasme. Tikėtina, kad dauguma Lietuvoje yra palikę šeimas, todėl sugrįžta pas jas. Kai kurie grįžta, nes nori čia kažką sukurti. Gal Lietuvoje yra lengviau kurti savo verslus, nes tai yra rinka, kurioje dar daug kas neišbandyta“, – tvirtina D.Žvalionytė.