Jo plėtros direktoriaus Sauliaus Arelio teigimu, šis įvykis turėtų rūpėti visiems lietuviams, kuriems svarbi šalies, kurioje jie gyvena ekonomika.
„Čia veikiančios įmonės vysto ateities technologijas, kuria naujas darbo vietas, moka mokesčius“, – kalbėjo jis.
Spalį čia atidaryta viena žaliausių gamyklų Europoje - „BOD group“ Aukštųjų technologijų centras L.I.G.H.T. WING (Lithuanian incubator of green and high technologies) ir paleista saulės elementų gamybos linija.
Tai ekologiškiausias Europoje pramonės objektas, kuriame įrengta saulės elementų gamykla, tyrimų laboratorija, greičiausias vaizdo konferencijų ir interneto žiniasklaidos centras Europoje ir inovatyvių jaunų bendrovių inkubatorius.Čia iki 2015 m. pradžios planuojama sukurti aukštųjų technologijų produkcijos ir paslaugų už daugiau nei 0,5 mlrd. Lt, o iki 2017 m. apimtys turėtų išaugti iki 1 mlrd. Lt.
Čia įsikūrusi kompiuterių programine įranga ir leidyba užsiimanti „VteX“, per metus sumoka 50 mln. Lt mokesčių – taip tiesiogiai prisideda prie naudos biudžetui.
„Beje, „VteX“ darbuotojų atlyginimai du kartus viršija šalies vidurkį. Mūsų parkas taip pat leidža jaunimui pradėti ir vystyti savo verslą, taip iš dalies mažindamas emigraciją,“ – dėstė S.Arelis.
Parko atidaryme dalyvavęs Vilniaus meras Artūras Zuokas sakė, kad tokių projektų įgyvendinimas įmanomas tik bendradarbiaujant verslui, universitetams, Vyriausybei ir savivaldybei.
„Džiaugiuosi, kad čia darbdaviai siekia mūsų nubrėžtų tikslų, jog 2020 m. atlyginimų vidurkis būtų 5 tūkst. Lt. Jau dabar jis yra apie 4 tūkst. Lt“ – pastebėjo meras.
Pritraukė 100 mln. privačių investicijų
Lietuvišku Silicio slėniu tapti pretenduojantis parkas pritraukė rekordines privačias investicijas, kurios siekia apie 100 mln. Lt. Minėtas lėšas skyrė trys lietuviškos kilmės bendrovės: „BOD Group“, „Biotechpharma“ ir „Viltechmeda“.
Šios įmonės pasižymi ypač sparčiu augimu, kryptingomis investicijomis į technologijas, glaudžiais ryšiais su akademine bendruomene bei aiškia orientacija į eksportą. Ūkio ministerija VITP plėtrai skyrė beveik 22 mln. Lt ES struktūrinės paramos lėšų, kurios panaudotos parko infrastruktūrai įrengti – pastatytas 7300 kvadratinių metrų pastatas, kuriame įsikurs informacinių komunikacinių technologijų srities įmonės.
Pasak ūkio ministro Evaldo Gusto, skiriama parama siekiama padėti sukurti tinkamą aplinką žinių ir technologijų perdavimui, klasterizacijai, idėjų komercinimui – tikimės, kad sukurta infrastruktūra padės užtikrinti visą inovacijų kūrimo ciklą – nuo naujo produkto idėjos gimimo iki jo pateikimo į rinką.
Parko steigėjai siekia vienoje vietoje suburti brandžias įmones, tokias kaip: „VteX“, „TEV“, „Baltic-Amadeus“, taip pat jaunas, perspektyvias, dar kuriančias savo „sėkmės istorijas“ įmones: „Acorn Intelligence“, „Evana Technologies“, „ART21“, „AppCamp“ ir kitas.
VITP šeimininkai informuoja, kad parko patalpos yra jau pilnai užpildytos ir reguliariai gaunami nauji paklausimai dėl galimybių tapti parko nariu. Šiuo metu pastate yra įsikūrusios 22 įmonės, kuriose dirba apie pusė tūkstančio darbuotojų. Dar tiek naujų darbo vietų kuria Visoriuose investavusios kompanijos.
„Čia veikiančių įmonių išskirtinumas ir konkurencinis pranašumas yra aukščiausios pridėtinės vertės inovatyvių produktų kūrimas ir paslaugos, skirtos eksportui – pagrindiniam mūsų šalies ekonomikos varikliui“, – rašoma VITP pranešime spaudai.
„Džiugu, kad mūsų įmonės imasi kurti naujus produktus. Manome, kad būtent tokioms įmonėms, kurios investuoja į inovacijas, priklauso ateities rinkos. Technologinių produktų rinkos labai dinamiškos ir reiklios.
Kita vertus, jos suteikia galimybių naujų idėjų sklaidai ir yra gerokai pelningesnės nei tradicinės. Žinioms reikliose ar technologinėse rinkose dirbantys verslai išsiskiria ir didesniais darbuotojų atlyginimais, didesniu indėliu į valstybės bei savivaldybių biudžetus.
Brandžių parko įmonių darbuotojai sumoka beveik dvigubai daugiau mokesčių nei vidutinis statistinis Lietuvos dirbantysis“, – dėstė S.Arelis.
