Kalėdaičių kepėjai jau pasiraitojo rankoves

Lietuvių Kūčių stalas neįsivaizduojamas be kalėdaičių. Kunigai šių sakralinę prasmę turinčių paplotėlių anksčiau veždavosi iš Lenkijos, kol galop ėmė juos kepti savo parapijose. Dabar – pats kalėdaičių kepimo darbymetis.

Daugiau nuotraukų (1)

Loreta Juodzevičienė

Nov 17, 2013, 9:21 AM, atnaujinta Feb 20, 2018, 8:08 AM

Marijampolės Šv.Vincento Pauliečio parapijos klebonijos mansardoje įrengtoje nedidelėje kepyklėlėje jau keleri metai Kūčioms pradedama rengtis nuo rudens, rašo „Lietuvos rytas“.

Marijampolietis Sigitas Paplauskas maždaug per du mėnesius prikepa per 10 tūkstančių kalėdaičių.

Keli šimtai jų iškeliauja į kelias užsienio valstybes, kuriose įsikūrę emigrantai iš Lietuvos.

Prelatas kanauninkas Juozas Pečiukonis savo parapijiečiams ilgokai veždavo kalėdaičių iš Lenkijos. Tokių kepyklėlių yra bemaž kiekviename šios šalies bažnytkaimyje.

„Atidarius sienas pradėjau domėtis, kaip Lenkijoje kepami kalėdaičiai. Po kiek laiko parsivežėme pažangesnę įrangą. Anksčiau zakristijonas juos kepdavo primityviu būdu – kaip blynus.

Kalėdaičius kepame iš aukščiausios rūšies kvietinių miltų ir vandens, be aliejaus.

Po to lakštai supjaustomi, pirmąjį advento sekmadienį kalėdaičiai pašventinami ir dalijami parapijiečiams.

Kiek tiksliai reikia iškepti kalėdaičių, neaišku, – nežinome, kiek turime ganomųjų. Kai kas nors miršta – visi tampa katalikais, o sekmadieniais į bažnyčią mažai kas ateina”, – „Lietuvos rytui” pasakojo prelatas J.Pečiukonis.

Prie 5 elektrinių keptuvų triūsiantis S.Paplauskas džiaugiasi patogia darbo vieta ir šmaikštauja: „Čia – mano „Rail Baltica”.”

Vyras kepa sėdomis, įdarbinęs ir kojas.

Palei keptuvus esančio suolo rėmas yra su ratukais, jais šliuožia kėdės viršus, kepėjui tereikia pasispirti kojomis.

Į paskutinį keptuvą specialiu semtuvėliu pripylęs tešlos Sigitas iškart atrieda prie pirmojo – lakštas su eucharistiniais paveikslėliais jau iškepė.

Šv.Vincento Pauliečio parapijiečiams kepami ne tik balti kalėdaičiai.

„Spalvoti – žalsvi ir rausvi – labiau patinka vaikams. Į šiuos kalėdaičius dedame tik maistui skirtų dažų.

Šiaip spalva neturi jokios bažnytinės reikšmės”, – sakė prelatas J.Pečiukonis.

Paplotėlių negalima pirkti ar parduoti

Kalėdaičiai sakralinę prasmę įgauna tik pašventinti.

Kūčių paplotėlių negalima pirkti ar parduoti. Jų dalijimo vietose stovi aukų dėžutės. Kalėdaičių pasiėmę tikintieji aukoja pagal savo galimybes.

Prie Kūčių stalo kalėdaičiais dalijasi ne visi katalikai. Ši tradicija išlikusi tik Lietuvoje, Lenkijoje bei dalyje Baltarusijos.

Lietuvos regionuose Kūčių paplotėliai vadinami skirtingai. Žemaičiams ir sūduviams tai – kalėdaičiai, aukštaičiams – „plotkelės”.

Kalbininkai teigia, jog „plotkelės” yra slaviškas skolinys. „Oplatek” – „kalėdaitis” lenkų kalba.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.