Jau kitąmet vežėjai pasiūlys bilietus įsigyti internetu arba pinigais papildyti „Lietuvos geležinkelių“ lojalumo kortelę. Tad į lipę į traukinį tik paliesite kortele elektroninį terminalą ir keliausite.
Prisipažinsiu, nesu iš tų, kurie atvyksta į stotį, likus pusvalandžiui iki traukinio. Dažniau - likus penkioms minutėms. Kartą, spėjęs nusipirkti bilietą kasoje, likau tik spoksoti traukiniui į uodegą.
Keleivių vežimo geležinkeliais veikla yra socialinė paslauga, todėl paprastai būna nuostolinga kone visose valstybėse. Lietuva – ne išimtis. Tačiau „Lietuvos geležinkeliai“ ėmė šiuos nuostolius mažinti, o kai kuriuose maršrutuose – netgi paversti pelnu.
Per šiuos metus „Lietuvos geležinkeliai“ vien iš maršruto Vilnius–Minskas uždirbo 700 tūkstančių litų pelno. Tačiau kelias to link buvo ilgas ir sudėtingas.
Anksčiau traukiniai šį atstumą įveikdavo tik per puspenktos valandos. Dabar užtenka pustrečios. Tačiau ir tai ne riba: ateityje kelionė geležinkeliu nuo Vilniaus iki Baltarusijos sostinės turėtų užtrukti ne daugiau kaip dvi valandas.
Tikslas – Berlynas
„Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcija tarptautinėje arenoje dideles viltis sieja su tiesiama „Rail Baltica“ linija. Tikimasi, kad jau nuo 2015-ųjų, kai europinė vežė nutįs nuo pasienio su Lenkija iki Kauno, bus galima iš Lietuvos sostinės be persėdimų pasiekti, pavyzdžiui, Varšuvą.
„Kol kas tikslių tvarkaraščių dar nedėliojame. Pirmiausia reikia atlikti rinkos analizę, galbūt partnerystės pagrindu bendradarbiauti su Lenkijos kolegomis. Juk vargu ar būtų tikslinga mūsiškį traukinį siųsti, pavyzdžiui, iki Sofijos.
Kai buvo atliekama analizė, pagrindinis „Rail Baltica“ maršrutas numatytas Berlynas–Talinas. Pora reisų per savaitę“, – pasakojo Keleivių vežimo direkcijos vadovas Raimondas Burkovskis.
Mąsto apie naujus maršrutus
Pasak R.Burkovskio, užsimenama ir apie galimybę atgaivinti keleivinio geležinkelių transporto liniją tarp Lietuvos ir Latvijos.
Tiesa, tiesioginio maršruto tarp Vilniaus ir Rygos kol kas nenumatoma.
„Yra minčių sujungti Šiaulius su Ryga. Tarp šių miestų gyventojų ir verslo yra nusistovėję prekybos ryšiai.
Tuomet suderintume grafikus su Vilniaus–Klaipėdos traukiniu, kad būtų patogu persėsti“, – aiškino Keleivių vežimo direkcijos vadovas.
Taip pat ketinama pradėti vežti keleivius į dar vieną Baltarusijos miestą – Lydą. Šiuo metu laukiama, kol bus ratifikuotas supaprastintas vizų režimas tarp Lietuvos ir Baltarusijos.
Tuomet 50 kilometrų atstumu nuo pasienio gyvenantys abiejų šalių gyventojai turės kur kas paprastesnes sąlygas važinėti į kitą valstybę. Lyda kaip tik patenka į šią 50 kilometrų zoną.
Kelionė nuolat trumpėja
Kaip pasakojo „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcijos direktoriaus pavaduotojas Dalijus Žebrauskas, dar prieš keletą metų iš Vilniaus į Minską važinėjantys traukiniai sustodavo daugelyje stotelių Baltarusijos teritorijoje.
Kone aukščiausiu lygiu sutarus pagyvinti šį maršrutą, dalies tarpinių stočių buvo atsisakyta. Tačiau reikėjo nemažai investuoti tiek į riedmenis, tiek į pačią infrastruktūrą.
Pirmuoju etapu kelionė buvo sutrumpinta iki 3 valandų. Tai padaryta baltarusiams atsisakius stabdyti traukinį mažosiose tos šalies stotyse. Taip pat sutrumpėjo keleivių patikra pasienyje. Jau tuomet pradėjo augti keleivių skaičius.
Antrasis plėtros etapas buvo baigtas įgyvendinti šiais metais. „Lietuvos geležinkeliai“ įsigijo du naujus dyzelinius traukinius, skirtus būtent šiam ruožui. O muitinės ir pasienio patikros procedūros pradėtos atlikti Vilniaus geležinkelio stotyje.
„Traukinys – nesvarbu, mūsų ar baltarusių, – išvyksta iš Minsko, vėliau Molodečne įlipa Baltarusijos pareigūnai, kurie patikrina keleivius traukiniui važiuojant ir išlipa Gudagojyje.
Lietuvos teritorijoje vykstama iki pat sostinės: keleiviai ir bagažas tikrinami Vilniaus geležinkelio stotyje įrengtame muitinės ir pasienio patikros poste tokiu pat principu kaip oro uostuose.
„Tuo džiaugiamės ir mes, ir keleiviai, ir muitininkai. Mat smarkiai sumažėjo bandymų atgabenti kontrabandinių prekių – jų dabar to beveik nepasitaiko“, – pasakojo D.Žebrauskas.
Kursuos elektriniai traukiniai
Gerokai sutrumpėjus ir tapus patogesnei kelionei, keliaujančiųjų tarp Vilniaus ir Minsko skaičius stabiliai auga. Rugsėjį tarp dviejų sostinių keliavo beveik 32 tūkst. keleivių – 34 proc. daugiau nei per tą patį mėnesį 2012-aisiais.
Tačiau tai dar ne viskas. 2015 metais prasidės trečiasis šio ruožo atnaujinimo etapas: ketinama visą trasą elektrifikuoti, todėl dyzeliniai traukiniai bus palikti kursuoti kitais maršrutais, o tarp dviejų sostinių važinės elektriniai.
„Tuomet bus galima pasiekti 160 kilometrų per valandą greitį, todėl kelionė sutrumpės dar pusvalandžiu.
Kita vertus, elektrinių traukinių sąnaudos yra gerokai mažesnės, todėl bus galima sutaupyti. Be to, jie ekologiškesni už dyzelinius“, – sakė D.Žebrauskas.
Teko svarstyti maršrutus
Iš maršruto Vilnius–Minskas uždirbtas pelnas „Lietuvos geležinkelių“ vadovybę džiugina, tačiau keleivių vežimo paslaugos šalies viduje tebelieka nuostolingos. Vis dėlto ir čia yra kuo pasigirti, nes patiriami nuostoliai stabiliai mažėja.
„Iš esmės keleivių vežimas nuostolingas visose ES šalyse. Nuostolius galime sumažinti įvairiais būdais.
Pirmiausia įsigiję šiuolaikinių riedmenų, kurių sąnaudos yra daug mažesnės nei senųjų dyzelinių traukinių.
Antra vertus, daug ką lemia organizacinis darbas ir rinkodara. Analizuojame visus maršrutus, kai kuriuos trumpiname, kuriame patogesnius tvarkaraščius, atsisakome stotelių, kuriose beveik nepasitaiko keleivių, ir taip toliau“, – aiškino R.Burkovskis.
Tačiau svarbiausia, kad pradėjus naudoti naują techniką ir pagal poreikius pritaikius tvarkaraščius jau nebe pirmi metai pradėjo augti keleivių skaičius. Tai irgi atitinkamai mažina patiriamus nuostolius.
Ankstesniais metais bendrovė atsisakė kai kurių itin nuostolingų maršrutų, kuriais vykdavo mažai keleivių. Pavyzdžiui, nustojo kursuoti traukinys tarp Klaipėdos ir Šilutės, optimizuotas maršrutas Panevėžys–Rokiškis.
Padeda bendradarbiavimas
Kai kuriuos maršrutus veikia sezoniškumas. Pavyzdys – reisas Vilnius–Varėna–Marcinkonys: rudenį pradėjus dygti grybams juo važinėjantys traukiniai būna pilnutėliai.
Anot D.Žebrausko, šią vasarą Dzūkijoje buvo atidarytos kelios naujos kaimo turizmo sodybos, pradėtos rengti ekskursijos dviratininkams ir pėstiesiems. Tai netruko pajusti ir geležinkelininkai, nes keleivių skaičius ėmė augti.
Taip pat labai padeda bendradarbiavimas su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Antai į „Lietuvos geležinkelius“ jau kreipėsi vieno bėgikų klubo atstovai: jie norėtų, kad būtų nuvežta po 500 ar daugiau sportininkų iki Marcinkonių ir atgal.
Panašių pavyzdžių yra ir daugiau. Antai iki Neries regioninio parko teritorijoje įsikūrusios Lazdėnų stotelės, esančios tarp Vilniaus ir Kauno, gabenti dviratį kainuoja vos litą iš abiejų didžiųjų miestų.
Šią vasarą prireikė net papildomų traukinių, kad būtų galima iki Lazdėnų nuvežti apie 700 žmonių vienu metu.
Taip pat bendradarbiaujama su renginių organizatoriais. Pavyzdžiui, į Dzūkijoje vykstantį festivalį „Tamsta muzika“ daugelis jo svečių vyksta būtent traukiniu.
Ir ekologija, ir nauda
„Reikia kelių dešimčių autobusų, kad atstotų vieną traukinį. Pastarasis aplinkos taršos požiūriu gerokai saugesnis.
Todėl būtų normalu, jei savivaldybėms priklausantys autobusų parkai imtųsi daugiau vežti keleivius ten, kur negali važiuoti traukiniai“, – sakė R.Burkovskis.
Geležinkelininkai jau pradėjo bendradarbiauti su autobusų transporto įmonėmis. Pavyzdžiui, traukinys Vilnius–Klaipėda atvyksta iki Kretingos, o vietos autobusų parkas apsiima norinčius nuvežti į Palangą.
„Kol kas sunku autobusų parkų vadovams persilaužti, kad įmanomas toks bendradarbiavimas. Iš pradžių ir kretingiškiai į tokį pasiūlymą žiūrėjo itin skeptiškai.
Tačiau jau po pirmosios vasaros visas skepticizmas išgaravo gerokai išaugus keleivių srautams“, – pasakojo Keleivių vežimo direkcijos vadovas.
Panašios paslaugos šią vasarą pradėtos teikti Trakuose.
Kadangi šiame mieste geležinkelio stotis yra atokiai nuo miesto centro, penktadieniais ir sekmadieniais traukiniais atvykusius keleivius į jį veždavo vietos autobusai.
