„Air Lituanica“ vadovas Erikas Zubrus patikino, kad esamiems reisams vykdyti pakaks antrojo, tiesiogiai iš Brazilijos gamintojo „Embraer“ nuomojamo orlaivio. O papildomus skrydžius Kalėdų metu į Dubliną ir Londoną, kaip ir planuota, vykdys užsakomųjų skrydžių bendrovė „Small Planet Airlines“.
E.Zubrus tikino, kad nutrūkusio bendradarbiavimo su estais niekaip nepajus keleiviai. Jis sakė, kad bendravimo su estais keblumų kilo jau anksčiau.
„Kol kas sunku vertinti, tačiau manau, kad tai dviejų verslo subjektų kibirkščiavimas. Nelabai norėčiau kištis į jų komercinius santykius“, - apie tarp „Air Lituanica“ ir „Estonian Air“ perbėgusią katę kalbėjo susisiekimo ministras Rimantas Stankevičius.
Susisiekimo ministras R.Stankevičius pernelyg kištis į oro bendrovių komercinius reikalus nenorėjo. Tačiau „Air Lituanica“ santykiai su Tarptautiniu Vilniaus oro uostu (TVOU) yra ir valstybės reikalas, mat TVOU – valstybinė įmonė.
„Aš ne kasdien žiūriu į tuos reikalus. Tačiau esu tikras, kad „Air Lituanica“ reikalai panašūs į kitų oro bendrovių. Visoms pasitaiko pavėlavimų. Bent jau prieš porą mėnesių nebuvo jokių ryškių nukrypimų, nebuvo nieko tragiško. Aš optimistiškai žiūriu“, - kalbėjo ministras.
Ar „Air Lituanica“ turi skolų TVOU, ministras sakė nežinantis. Tuo tarpu „Air Lituanica“ vadovas patikino, kad uždelstų skolų TVOU jie neturi.
Lietuvos susisiekimo vadovas spėja, kad pelno interesų nutraukdama bendradarbiavimą su Lietuvos oro bendrove siekė estų aviacijos įmonė: „Nutraukdama sutartį „Estonian Air“ juk išsaugojo Amsterdamo kryptį. Vadinasi, keleivių srautas susiformavęs, vadinasi, pelninga. Kaip čia gali į tai žiūrėti: jei kryptis būtų nuostolinga, kam reikėtų ją išsaugoti?“ - svarstė R.Sinkevičius.
Jis spėja, kad keblumų gali kilti dėl skrydžių į Berlyną, nes jie mažiau pelningi.
Tuo tarpu „Air Lituanica“ skelbia vykdysianti skrydžius į Briuselį, Berlyną, Miuncheną ir Prahą. O į Amsterdamą nuo lapkričio 28 d. skraidins Estijos oro linijų bendrovė.
„Manau, kad aviakompanija apsvarsčiusi visus klausimus. Juk sutarties nutraukimas - ne vienos dienos reikalas“, - kalbėjo ministras.
Estų oro bendrovė „Estonian Air“ apie nutraukiamą bendradarbiavimą paskelbė ankstų ketvirtadienio rytą.
Nesulaukė apmokėjimų
„Estonian Air“ vadovas Janas Palmeris teigia, kad „Estonian Air“ pasirašė dvi sutartis – skrydžių paslaugoms ir komercinei veiklai. Pagal skrydžių paslaugų sutartį, kuri buvo nutraukta trečiadienį, lapkričio 27-ąją, „Estonian Air“ turėjo teikti skrydžių paslaugas bendrovei „Air Lituanica“ maršrutais iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną. Kaip aiškina J.Palmeris, kad būtų išvengta finansinės rizikos, „Air Lituanica“ turėjo mokėti bendrovei „Estonian Air“ už skrydžių paslaugas (t. y. orlaivio naudojimą, priežiūrą ir t. t.) iš anksto kas mėnesį.
Pagal kitą, komercinę sutartį, „Estonian Air“ teikė visą eilę paslaugų bendrovei „Air Lituanica“. Pavyzdžiui, prieigą prie bendrovės „Estonian Air“ pardavimo ir platinimo kanalų bei sistemų, bilietų pardavimo ir įplaukų valdymo. Bendrovė „Air Lituanica“ turėjo mokėti bendrovei „Estonian Air“ už paslaugas, remdamasi dviem sutartimis.
„Kadangi „Air Lituanica“ naudojo bendrovės „Estonian Air“ komercines sistemas (t. y. bilietų pardavimo sistemą, bendro kodo skrydžius), „Estonian Air“ turėjo mokėti oro bendrovei „Air Lituanica“ įplaukas, gautas iš keliavusių keleivių. Šis įsipareigojimas numatė, kad apmokėjimas bus vykdomas po vadinamojo buferinio laikotarpio, kad pati bendrovė „Estonian Air“ galėtų gauti pinigus, prieš juos išmokėdama, - aiškino J.Palmeris. -
Mes negalime nurodyti konkrečių skaičių, tačiau vėl pabrėžiame, kad bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus buvo pažeidusi susitarimus dėl apmokėjimų laiku nuo pat pradžių, kai pradėjo galioti susitarimai“.
„Estonian Air“ vadovas aiškina, kad lapkričio 25 d. „Air Lituanica“ neįvykdė apmokėjimo laiku už skrydžių paslaugas už gruodį. Todėl „Estonian Air“ buvo priversta panaudoti depozitinę įmoką, kad galėtų atlikti dalinius mokėjimus ir įvykdyti savo įsipareigojimus keleiviams.
„Air Lituanica“ ir „Estonian Air“ komercinis bendradarbiavimas nutrauktas vienašališkai. Estai lietuviams skolingi 5,7 mln. litų“, – tokį atsaką sudavė Lietuvos įmonė.
Civilinės aviacijos administracija pranešė pradedanti "Air Lituanica" finansinį patikrinimą. Institucijos vadovas Kęstutis Auryla sako, jog dar anksti pasakyti, ar kompanija turi rimtų finansinių sunkumų.
Plėtros planai nesikeičia
Vilniaus savivaldybės kontroliuojama skrydžių bendrovė „Air Lituanica“ nekeičia plėtros planų, tačiau „Estonian Air“ nutraukus bendradarbiavimą, vieną orlaivį gali tekti išsinuomoti anksčiau negu planuota, sako Viniaus meras.
„Įmonė kaip veikė, taip ir veiks. Plėtros planai nesikeičia“, - BNS sakė Artūras Zuokas.
Jo teigimu, kitais metais „Air Lituanica“ turėjo išsinuomoti du papildomus „Embraer“ orlaivius, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos.
„Kitais metais „Air Lituanica“ planavo išsinuomoti dar du orlaivius. Vieną jų greičiausiai bus siekiama išsinuomoti anksčiau, nes įmonė stengsis užtikrinti galimybę skristi keleiviams norimais maršrutais“, - BNS sakė Vilniaus meras.
Anot A.Zuoko, jis visuomet pasisakė už Baltijos šalių bendradarbiavimą, kuriant bendrą skrydžių bendrovę.
„Estonian Air“ žingsnis, sakyčiau, buvo netikėtas, vienašališkas ir nepagrįstas. Bendrovės vadovai yra samdomi darbuotojai, jie turi trumpalaikius tikslus ir siekia tik trumpalaikio rezultato“, - sakė A.Zuokas.
u vienu orlaiviu likusi dirbti Lietuvos skrydžių bendrovė sieksianti, kad į Amsterdamą keleivius galėtų skraidinti savarankiškai.
„Air Lituanica“ vienintelė akcininkė yra „Air Vilnius Group“, kurios 83 proc. akcijų valdo Vilniaus savivaldybės bendrovė „Start Vilnius“, dar 17 proc. - privataus kapitalo įmonė „Air Lituanica Club“.
